captcha

Jūsų klausimas priimtas

Susirūpinta, kad Lietuvoje vidutinės biokuro kainos – didelės

Užsibrėžus naudoti kuo daugiau biokuro, kad atpigtų šildymas, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas susirūpino, kad Lietuvoje vidutinės biokuro kainos gana didelės. O kai kuriuose rajonuose šilumos tiekėjų įsigyjamo biokuro kaina skiriasi net trečdaliu. Pagal Energijos išteklių įstatymą nuo šių metų šilumos tiekimo įmonės dešimtadalį biokuro privalo nupirkti biokuro biržoje, bet kol kas centralizuotą šilumą tiekiančios įmonės energijos biržoje „Baltpool“ įsigijo mažiau nei 1 procentą šio kuro. Be to, ir kainos biržoje nesumažėjo, kaip tikėtasi.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Užsibrėžus naudoti kuo daugiau biokuro, kad atpigtų šildymas, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas susirūpino, kad Lietuvoje vidutinės biokuro kainos gana didelės. O kai kuriuose rajonuose šilumos tiekėjų įsigyjamo biokuro kaina skiriasi net trečdaliu. Pagal Energijos išteklių įstatymą nuo šių metų šilumos tiekimo įmonės dešimtadalį biokuro privalo nupirkti biokuro biržoje, bet kol kas centralizuotą šilumą tiekiančios įmonės energijos biržoje „Baltpool“ įsigijo mažiau nei 1 procentą šio kuro. Be to, ir kainos biržoje nesumažėjo, kaip tikėtasi.

Biokurą gamina privačios bendrovės, perkančios malkinę medieną ir miško kirtimų atliekas iš urėdijų bei miškų savininkų. Didžiąją dalį šio kuro tiekėjai parduoda pagal sutartis šilumos ir elektros gamintojams.

Tačiau kai kurie jų biokurą perka ketvirtadaliu ar net trečdaliu brangiau nei kaimynai iš gretimų rajonų. Pasak Seimo komiteto vadovo, krinta į akis, kad dažniausiai brangiai mokama didžiosioms įmonėms, kaip „Bionovus“, kuri užima per 40 procentų šios rinkos.

„Kai yra 3 pagrindiniai tiekėjai, jiems nesunku susitarti ir jie nustato kainas. Tai jie įrėmina visas savivaldybes, pakelia kainas. Klausiau, kiek uždirba tos įmonės, niekas neatsakė“, – aiškina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Sumažinti biokuro kainas ir pažaboti monopolistus tikėtasi 2012-jų rudenį įsteigus biokuro biržą. Tačiau prekyba beveik nevyko, tik pernai rugpjūtį, pradėjus rengti aukcionus ilgalaikiams sandoriams, ji kiek pagyvėjo.

Nuo šių metų šilumos tiekimo įmonės dešimtadalį biokuro privalo nupirkti biržoje, bet kol kas jos įsigijo mažiau nei 1 procentą šio kuro. Be to, ir kainos biržoje nesumažėjo, kaip tikėtasi, vidutiniškai mokama per 700 litų už toną naftos ekvivalento.

„Kainų kilimui turėtų užkirsti kelią įsibėgėjusi biokuro birža. Mūsų tiksla – įtraukti kuo daugiau tiekėjų, tada ir konkurencija  bus didesnė, ir kainos kris“, – teigia Lietuvos biokuro biržos operatorės „Baltpool“ vadovė Laura Žalaitė.

Tačiau dalis įmonių sako, kad jos gali pigiau nusipirkti biokuro be biržos.

„50–60 proc. šilumos kainos sudaro biokuro kaina. Tai jei birža pajėgs suvaldyti, tada biokuro kaina bus žema. Tai gal ir vartotojui bus gerai“, – sako įmonės „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis.

Dar vienas būdas padidinti konkurenciją – nuo šių metų nurodyta urėdijoms iš miško kirtimų atliekų gaminti skiedras ir jas parduoti biržoje.

„Dabar rinkoje vidutinė kaina yra už naftos ekvivalentą 700–720 litų, tai mūsų kaina 650–660 litų, tačiau ne visuose regionuose mes būsim konkurencingi“, – tvirtina generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Šiemet urėdijos ketina pateikti biržai kelis procentus viso biokuro. Dabar biržoje prekiaujantys verslininkai sako, kad kainos sumažėtų, jei urėdijos pateiktų didelį biokuro kiekį.

Iki šiol Kainų komisija tvirtina vidutinę biokuro kainą, pagal ją skaičiuojama šilumos kaina. Pasak Aplinkos komiteto vadovo, realiai biokuro, taip pat ir šilumos kainas galėtų sumažinti griežtesnis jų reguliavimas, kaip sakoma – nuo rąsto iki katilinės.                            

Tačiau kol kas iš biokuro pagaminta šiluma yra pigesnė nei kūrenant dujas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...