captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kai neprisideda valstybė, verslininkai tiksliuosius mokslus imasi populiarinti patys

Ne tik žodžiais, bet ir darbais verslo bendruomenė imasi skatinti jaunimą rinktis technines studijas. Specialioje svetainėje pasitelkiant vaizdo paskaitas, virtualias ekskursijas į laboratorijas ir pranešimus tradicinėse auditorijose, verslininkai sako sieksiantys parodyti, kad tiksliųjų mokslų studijos nėra nuobodžios, o atvirkščiai – ypatingai perspektyvios.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Ne tik žodžiais, bet ir darbais verslo bendruomenė imasi skatinti jaunimą rinktis technines studijas. Specialioje svetainėje pasitelkiant vaizdo paskaitas, virtualias ekskursijas į laboratorijas ir pranešimus tradicinėse auditorijose, verslininkai sako sieksiantys parodyti, kad tiksliųjų mokslų studijos nėra nuobodžios, o atvirkščiai – ypatingai perspektyvios.

Kas tie tikslieji mokslai? Ką veikia inžinierius? Baigus šią specialybę, ką galima veikti – tai kiekvieno jaunuolio dilema sprendžiant, kuo būti ir ką dirbti ateityje. Verslininkai atlikę apklausą pamatė, kad nors trečdalis moksleivių domisi tiksliaisiais mokslais, juos renkasi tik 15 proc., daugiau nei 40 proc. mano kad inžinerinius mokslus studijuoti sunku, o ketvirtadalis teigia, kad šie mokslai nuobodūs.

Verslininkai nesulaukdami pokyčių ir aktyvesnių valdžios veiksmų, patys imasi iniciatyvos ir pristato svetainę renkuositiksliuosius.lt.

„Norime, kad jaunimas rinktųsi inžineriją ir tai darysime per populiarius sprendinius. Juk yra labai įdomių sprendinių, labai didelių iššūkių inžinerijoje“, – kalbėjo UAB „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius Kvedaras.

Prie verslininkų iniciatyvos sutiko prisidėti ir didžiųjų miestų tiksliųjų-inžinerinių mokslų universitetai, viliamasi, kad verslininkų pasakojimai moksleivius įtikins labiau nei universiteto reklama. Aukštosiose planuojamos paskaitos, pristatymai, kuriuose bus galima pamatyti, ką veikia inžinierius, susipažinti su universiteto laboratorijų veikla, jose kuriamais išradimais.

„Moksleiviai lankosi normaliose studentų paskaitose, dažniausiai srautinėse, kažką pasižymi, paskui daro laboratorinius, tai leidžia jiems pajusti studentišką atmosferą. Po to mokyklos pradėjo kviestis universitetus pristatyti studijų programas, važiuoja mūsų absolventai studentai, kurie pasakoja, ką dirba, kaip dirba, kiek uždirba“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanė Rima Mickevičienė.

Akademinė bendruomenė piktinasi, kad valstybė iki šiol neturi aiškios krypties, kiek ir kokių specialistų šaliai reikia. Šiuo metu iš beveik 8 tūkstančių valstybės finansuojamų vietų aukštosiose – tik ketvirtadalis tenka tiksliesiems mokslams.

„Iš valstybės sulaukiame mažai paramos tiksliųjų mokslų populiarinimui, valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose per 5 m. sumažėjo trečdaliu, o inžineriją studijuoti nėra pigu, todėl vaikai renkasi lengvesnį, pigesnį kelią, t.y socialinius mokslus“, – aiškino Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanas Žymantas Rudžionis.

 „Didžiausią žalą tiksliuosiuose moksluose padarė gili specializacija, ji dabar sumažėjusi, bet tai yra pagrindinė priežastis, kodėl labai anksti jaunas žmogus, nežinodamas savo ateities, pasirenka vieną ar kitą sritį mokytis stipriau“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Pasak A. Daniūno, nors Lietuvoje dar nėra akivaizdaus inžinierių trūkumo, Lietuvoje, kaip ir Vakaruose, iki dešimtmečio pabaigos išliks didžiulė paklausa plataus profilio inžinierių, informacinių technologijų, medicinos ir su ja susijusių specialistų, taip pat analitikų, gebančių analizuoti, ko visuomenei ar šaliai gali trūkti ateityje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...