captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkijoje ant ežero kranto kyla 40 aukštų „burė“

Kol prie Lenkijos nacionalinio banko skyrių rikiuojasi lenkai, norį įsigyti kolekcinių monetų, skirtų popiežiui Jonui Pauliui II, Augustave ant Necko ežero kyla 40 aukštų viešbutis. Nors ekologai priešinasi, esą milžinas subjauros ežerų kraštovaizdį, burmistras atkerta, kad dangoraižis primena burę ir aplinkos nedarkys. Be to, pritrauks turistų ir sukurs naujų darbo vietų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kol prie Lenkijos nacionalinio banko skyrių rikiuojasi lenkai, norį įsigyti kolekcinių monetų, skirtų popiežiui Jonui Pauliui II, Augustave ant Necko ežero kyla 40 aukštų viešbutis. Nors ekologai priešinasi, esą milžinas subjauros ežerų kraštovaizdį, burmistras atkerta, kad dangoraižis primena burę ir aplinkos nedarkys. Be to, pritrauks turistų ir sukurs naujų darbo vietų.

Mažėja priklausomybė nuo rusiškų dujų

Ukrainos krizė mobilizavo Lenkijos valdžią, savivaldybes ir verslą energingai stiprinti savo ir šalies poziciją. Europos parlamento rinkimų kampaniją pradėję politikai kaip „Eurovizijos“ atrankoje lenktyniauja sumanymais ir pažadais. O gyvenimas eina sava vaga – lenkai ruošiasi Velykoms. Nors, kaip rodo apklausos, labai išlaidauti neketina.

Lenkija šiuo metu neplanuoja teikti dvišalių paskolų Ukrainai, prieš savaitę pareiškė finansų ministras Mateuszas Szczurekas. Jis pabrėžė, kad Ukrainos makroekonominei stabilizacijai pakaks Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos (ES) paramos.

Ministras pripažįsta, kad Ukrainos krizė sulėtino Lenkijos eksportą į Rytų rinkas, bet, pasak jo, eksportas į Rytus jau neturi Lenkijai tokios reikšmės kaip 1990 m. pabaigoje – jo sulėtėjimas kenkia tik kai kuriems sektoriams ir įmonėms, bet visos šalies ekonomikos mastu tai nėra labai reikšminga.

Lenkijos finansų ministras pastebi ir teigiamas Ukrainos krizės sukeltos rizikos puses: energetinio saugumo ir užsienio prekybos klausimais ES pradeda kalbėti vienu balsu, o Lenkija mažina priklausomybę nuo rusiškų dujų ir jau kitais metais, jei to reikės, galės apsieiti be dujų importo iš Rusijos.

Siūlomos iniciatyvos padėti Ukrainai

Prezidentas B. Komorowskis iškėlė iniciatyvą, kaip Lenkija gali padėti Ukrainai. Jis siūlo steigti Lenkijos ir Ukrainos smulkiųjų bei vidutinių įmonių paramos fondą. Kaip skelbiama prezidento kanceliarijos svetainėje, toks fondas, kuriame dalyvautų Lenkijos finansinės institucijos (šalies Ūkio bankas ir bankas PKO BP), investuotų į Ukrainos įmonių plėtrą ir restruktūrizaciją, kad paremtų Ukrainoje investuojančias mažas ir vidutines Lenkijos įmones.

Kaip pabrėžia prezidentūra, koncepcijos esmė – pasinaudoti prieš 25 metus Lenkijos verslo paramai įsteigto Lenkijos ir JAV verslo fondo patirtimi. Pasak prezidento kanceliarijos ministro Olgierdo Dziekonskio, numatoma, kad tai Lenkijai atsipirks ir padės Ukrainoje įdiegti skaidraus įmonių valdymo principus.

Lenkijos žemės ūkio ministras modernizuos šalies žemės ūkį stiprindamas vidutinio dydžio ūkius. Apie tai jis pareiškė susitikime su 16-os šalies vaivadijų vadovais ir pabrėžė, kad naujoje finansinėje 2014–2020 m. perspektyvoje visais įmanomais veiksmais pirmenybė bus teikiama vidutinio dydžio ūkiams. Speciali programa skatins smulkiųjų ūkių savininkus plėsti savo valdas arba parduoti ūkį ir užsiimti kita ūkine veikla.

Programai planuojama skirti beveik 750 mln. eurų. Ministras pabrėžia, kad jo politikos tikslas – pasiekti, kad Lenkija 2020 m. turėtų kelis tūkstančius ūkių, kurie būtų pajėgūs konkuruoti Europos rinkoje.

Lenkija keičia imigracijos tvarką

Lenkijos vidaus reikalų ministras pranešė gavęs prezidento Bronislawo Komorowskio prašymą peržiūrėti Lenkijos imigracinę tvarką ir sukurti mechanizmą, kuris leistų pasirinkti Lenkijai reikalingus imigrantus. T. y. apsigyventi Lenkijoje būtų leidžiama tiems Ukrainos piliečiams, kurie ne tik ieško čia geresnio gyvenimo, bet ir patys būtų vertingi Lenkijos rinkai. Ministras pranešė, kad toks projektas jau ruošiamas.

Pastarųjų dienų sensacija tapo JAV informacinių technologijų bendrovės „Hewlett-Packard“ (HP) prisipažinimas, kad papirkinėjo Lenkijos valdininkus, pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministras. Koncerno byla – tai vienas iš kelių nuo 2011 m. vykdomų prokuratūros tyrimų, susijusių su Lenkijos valstybinės administracijos informatizavimu.

Surinkti įrodymai, kad HP papirkinėjo aukštus valstybės įstaigų pareigūnus siekdama laimėti įrangos bei telekomunikacijų ir informacinių technologijų paslaugų pirkimo konkursus. Informacinis skandalas laikomas didžiausiu korupcijos skandalu Lenkijoje nuo 1990 m.

Kaltinimai jau pateikti kelioms dešimtims įtakingų asmenų, tarp jų – bendrovių pirmininkai, vadybininkai ir valstybės pareigūnai. Korupcijos faktai atskleisti Užsienio, Vidaus ir Gynybos ministerijose bei Vyriausioje statistikos valdyboje ir policijoje.

Nacionalinis bankas pagerbė Joną Paulių II

Augustave ant Necko ežero kranto netrukus iškils 40 aukštų viešbutis. Pasak lenkų žiniasklaidos, dėl to jau vyksta miesto valdžios derybos su Saudo Arabijos ir Kataro investuotojais. Nors ekologai protestuoja, Augustavo burmistras džiaugiasi tokia galimybe ir pabrėžia, kad viešbutis užtikrins daug darbo vietų, kurių stoka – didelė Augustavo problema.

Į priekaištus, kad toks dangoraižis subjauros Augustavo ežerų kraštovaizdį, burmistras atsako, kad ir pats iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikęs, bet pastatas savo forma primins burę, tad, jo nuomone, nedarkys aplinkos ir pritrauks turistus. Tai bus pirmas toks pastatas ne tik Augustave, bet ir visoje „B kategorijos Lenkija“ vadinamoje šalies rytinėje dalyje.

Milžiniškos eilės šią savaitę nusidriekė prie Lenkijos nacionalinio banko skyrių. Lenkai stovėjo keletą naktų, kad galėtų įsigyti į apyvartą išleistų numizmatinių monetų seriją, skirtą įamžinti popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacijai.

Numizmatinis šios serijos perlas – 1 kilogramą sverianti 10 centimetrų skersmens sidabrinė 500 zlotų nominalo moneta. Ji pirma tokia Lenkijoje. 966 vienetų tiražas simbolizuoja Lenkijos krikšto datą. Monetos kaina – 7 800 zlotų. Proginėje serijoje dar yra 100 zlotų nominalo auksinė moneta ir 10 bei 2 zlotų monetos, iškaldintos iš nordiniu auksu vadinamo lydinio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...