captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Sinkevičius: Lietuva dėl „Rail Baltica“ turi siekti sau ekonomiškai naudingo varianto

Premjerui Algirdui Butkevičiui pareiškus, kad Lietuva netrukdys „Rail Baltica“ projektui ir Vilniaus prijungimą galbūt nukels į tolimesnį laiką, susisiekimo ministras tvirtina, kad šaliai kol kas per anksti keisti poziciją.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Premjerui Algirdui Butkevičiui pareiškus, kad Lietuva netrukdys „Rail Baltica“ projektui ir Vilniaus prijungimą galbūt nukels į tolimesnį laiką, susisiekimo ministras tvirtina, kad šaliai kol kas per anksti keisti poziciją.

Rimantas Sinkevičius BNS sakė, kad reikia siekti ekonomiškai naudingiausio varianto, tačiau neatmetė ir kompromisinio varianto, kad Vilnius būtų prijungiamas vėlesniame etape, jei tai bus įtvirtinta bendros Baltijos valstybių įmonės „Rail Baltica“ akcininkų sutartyje.

„Aš vis dar linkęs laikytis mūsų išsakytos pozicijos, kad Vilniaus prijungimas prie projekto pagerintų projekto ekonominius rodiklius, tuo labiau, kad šito pajungimo reikalauja ir Seimas savo rezoliucijoje, priimtoje gruodžio mėnesį. Seimas pritarė tokiam variantui ir pavedė išnagrinėti visus likusius variantus, todėl manau, kad Lietuvai per anksti savo poziciją keisti, bet mes ruošiamės kartu su premjeru tą klausimą aptarti ketvirtadienį“, – BNS sakė R. Sinkevičius.

Anot ministro, Lietuva turi siekti ekonomiškai geriausio varianto, o derybose nėra nei teisių, nei neteisių: „Lietuva turi žiūrėti savo ekonominio intereso“.

R. Sinkevičius sakė, kad reikia sulaukti studijos dėl Vilniaus prijungimo, kuri leistų susidaryti bendrą vaizdą, kiek ekonomiškai naudingas būtų Vilniaus prijungimas.

„Tuos skaičiavimus šiuo metu atlieka „Aecom“ kompanija, kuri rengė ir pirminę „Rail Baltica“ studiją. Jie remsis ta pačia metodologija ir tais pačiai duomenimis, kurie buvo naudojami pirminiame variante, kuris buvo teikiamas komisijai. Todėl mes turime sulaukti šitos studijos rezultatų ir jie tikrai leis susidaryti pilnesnį vaizdą, kokią ekonominę situaciją turėtume“, – teigė R. Sinkevičius.

Jis teigė, jog įmanoma sutarti, kad šiuo metu būtų įsteigta bendra projektą kuruojanti „Rail Baltica“, pradedama rengtis trasos tiesimui nuo Kauno iki Latvijos, o vėliau – galbūt prieš kitą Europos Sąjungos finansinę perspektyvą – būtų atnaujintos diskusijos dėl Vilniaus prijungimo. Tačiau ministras pabrėžė, kad tai vis vien turi būti įtvirtinta akcininkų sutartyje.

„Neatmetu tokio kompromiso galimybės, bet tas kompromisas turi būti fiksuotas kokiuose tai dokumentuose. Mano supratimu, šiuo metu geriausias dokumentas yra akcininkų sutartis, kur iš principo pasakyta, kad Vilniaus prijungimas prie projekto, nekeičiant „Rail Baltica“ krypties yra priimtinas mūsų regioniniams partneriams“, – aiškino R. Sinkevičius.

Pasak jo, „Rail Baltica“ projekto koordinatoriaus Pavelo Teličkos teiginys, kad negalima perbraižyti transeuropinės vėžės, prijungiant Vilnių, nėra teisingas.

„Niekas čia nėra perbraižoma, tiesiog viena atšakėlė nubrėžiama, kas yra fiksuota jau senuose Europos Komisijos dokumentuose, kalbančiuose apie geležinkelio tinklo plėtrą Europos Sąjungoje. Taip kad čia jokio perbraižymo nėra, kryptis „Rail Baltica“ nėra keičiama, nežinau teisės aktų, kurie kaip tai būtų reglamentuoti, arba reguliuotų šituos dalykus. Man atrodo, kad tai valstybės suverenus reikalas“, – tikino ministras.

 

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį pareiškė, kad Vilnių į europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“ norinti įtraukti Lietuva netrukdys šio projekto įgyvendinimui.

Baltijos valstybėms derantis dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, pagrindinis ginčas kyla dėl Vilniaus prijungimo prie trasos. Pirmadienį Europos Komisijos atstovai Briuselyje derybininkams pareiškė, kad Lietuvos noras prijungti Vilnių yra neteisėtas. P.Telička BNS sakė, kad perbraižyti trasos negalima, nes tai prieštarautų ES teisės aktams.

Pernai rugsėjo 16 dieną penkių valstybių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos – transporto ministrai Vilniuje pasirašė deklaraciją dėl bendros „ Rail Baltica“ įmonės steigimo. Susitarimas pasiektas po to, kai Estija nusileido dėl Lietuvos siekio, kad projektas Lietuvoje apjungtų ir sostinę Vilnių.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže.

Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...