captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas darosi su Lietuvos ekonomikos flagmanu?

Lenkiško kapitalo naftos perdirbimo įmonei Lietuvoje akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ atėjo sunkūs laikai.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Lenkiško kapitalo naftos perdirbimo įmonei Lietuvoje akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ atėjo sunkūs laikai.

Kai kam šis gamyklos etapas primena Rusijos blokados laikus Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Skirtumas vis dėlto yra: pagrindiniai naftos perdirbimo rinkos sunkumai užklupo ne tik Lietuvos įmonę, bet ir visus naftos perdirbėjus Europoje. Ypač tuos, kurie vertėsi tik iš degalų ir kuro gamybos. Lengviau tiems, kuriuos ramsto naftos chemijos pramonė. Pavyzdžiui, Lenkijos naftos koncernui „PKN Orlen“, kuris yra ir vienintelis Lietuvos įmonės savininkas.

Keliai į JAV užsidarė

Pastaruoju metu nuostolingai dirbusi „Orlen Lietuva“ praėjusių metų pabaigoje staiga patyrė dar vieną smūgį. Šįsyk iš JAV, šiuo metu diktuojančiai visiškai naują naftos rinkų žemėlapį.

Į Lenkijos rinką orientuoto gamintojo „PKN Orlen“ padėtis gerokai stabilesnė nei jūra pasiekiamas rinkas prarandančiai bendrovei „Orlen Lietuva“. Dėl JAV skalūnų naftos revoliucijos sukelto naftos tvano keliai į JAV rinkas užsidarė. Vietoje šiaudo šiuo atveju griebiamasi vamzdžio – naujo naftotiekio ir produktotiekio vizijos.

Iki praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio apie pusė lietuviškų degalų savo rinkas pasiekdavo jūra, dalis eksporto teko JAV. Nepaisant to, kad, kaip teigia kalbinti degalų pardavėjai, šis lietuviškos produkcijos kelias neduodavo didelių pelnų – produktai ten buvo parduodami labai jau pigiai.

Dabar neliko nė to. JAV rinkas pasotina sava skalūnų nafta ir iš jos gaminami naftos produktai. Lietuvoje pagaminti degalai šios naujo nafta prakvipusio pasaulinės rinkos žaidėjo nebedomina. Štai kodėl JAV skalūnų revoliucija nepraėjo be pėdsakų tokioje mažoje Europos valstybėje kaip Lietuva.

48 mln. dolerių nuostolių per ketvirtį

Pradedant 2012-ųjų rudeniu, per metus JAV tapo didžiausia naftos išgavėja pasaulyje. Jos ne tik nebepriklausomos nuo arabiškos naftos, bet dargi uždarė savo rinkas didžiajai daliai iki tol įvežamų naftos produktų. Negana to, taikydama gerokai švelnesnius aplinkosaugos reikalavimus, JAV iš savos naftos prisigamina gerokai pigesnių degalų.

Skalūnų energetikos šuoliui JAV atsispyrė apie 2006-uosius – kaip tik tada, kai Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamykla atiteko Lenkijos koncernui. Panašu, kad pirkėjai ne iki galo įvertino, kokį spaudimą artimiausiu metu ši gamykla patirs tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų.

„Itin didelė konkurencija pasaulinėse degalų rinkose, paradigminiai pokyčiai, susiję skalūnų naftos gavyba Jungtinėse Amerikos Valstijose, bei bendrovei nepalankios logistikos sąlygos turėjo labai didelės neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ rezultatams. Dėl susiklosčiusios padėties sumažėjo bendrovės pajamos, o ji pati 2013 metais buvo priversta mažinti perdirbimo apimtis“, – pareiškė naftos produktų gamintojai, komentuodami savo veiklos rezultatus.

Tai viena iš priežasčių, kodėl bendrovės „Orlen Lietuva“ EBITDA (pelnas iki palūkanų, mokesčių, amortizacijos ir nusidėvėjimo atskaitymų) pagal LIFO apskaitos metodą 2013 metų IV ketvirtį virto 48 mln. JAV dolerių (120 mln. Lt) nuostoliu.

Europoje uždaryta 15 įmonių

Atsakydama į klausimą, kokį gelbėjimo planą numatęs savo antrinei įmonei Lietuvoje Lenkijos naftos koncernas, pastarojo spaudos biuras nepasibodi kuo atviriausiai pareikšti, kad gelbėti turėtų Lietuvos valdžios institucijos. „Veiklos efektyvumas ir maži kaštai yra labai svarbūs, tačiau Lietuvos atveju sprendimų raktai yra Lietuvos valdžios institucijų rankose“, – tvirtina koncerno spaudos biuras.

Į klausimą apie galimas bendrovės „Orlen Lietuva“ veiklos perspektyvas „PKN Orlen“ atsako: jau daug dėl šios bendrovės padarėme ir pasiryžę padaryti dar daugiau, o niūrių šios bendrovės scenarijų nesvarstome.

Vis dėlto akivaizdu: fonas liūdniems scenarijams būtų visiškai tinkamas. Nuo 2008-ųjų Europoje uždaryta net 15 naftos perdirbimo įmonių, dalis jų buvo dargi modernesnės už Lietuvos įmonę. Kaip pavyzdį galima paminėti „Corytono“ naftos perdirbimo gamyklą netoli Londono – vieną moderniausių gamyklų pasaulyje, gaminusią dešimtadalį Jungtinei Karalystei reikalingų degalų.

Daugelis šiandien dirbančių Europos naftos kompanijų yra sumažinę savo veiklos apimtis. Kai kuriose jų svarstoma ir bankroto galimybė.

Europa importuoja vis daugiau

Naftos produktų gamintojus pastaraisiais metais spaudžia pigesni naftos produktai iš Azijos ir Artimųjų Rytų. Veiklos sąnaudas didina Europos Sąjungos griežtinami aplinkosaugos reikalavimai ir su jais susijusios investicijos. Importuojamų naftos produktų kiekis Europos šalyse, lyginant su 20 procentų 2007-aisiais, pastaruoju metu išaugo iki 28 procentų. Tuo metu rinkos, į kurias būtų galima nukreipti savo produktus, užsidaro. Viena iš jų, kaip jau minėta, – JAV, šiuo metu ironiškai vadinama Jungtiniais Amerikos Emyratais ar Saudo Amerika. Panašius posakius lydi prezidento Baracko Obamos su rytietišku galvos dangalu karikatūra.

Tuo metu tokiose Europos šalyse, kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė, naftos perdirbimo apimtys sumažėjo 10–25 procentais. Daugeliu atvejų minėtų šalių vyriausybės dėjo didžiausias pastangas, kaip palengvinti naftos perdirbimo bendrovių egzistenciją. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vyriausybė ieškojo pirkėjo „Corytonui“. Deja, nesėkmingai. Šiame kontekste noromis nenoromis prisimeni ilgalaikes kalbas ir netgi veiksmus, kuriais „PKN Orlen“ bandė apsispręsti: parduoti „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonę ar dar pasilaikyti sau. Tam buvo pasitelkti ir Japonijos ekspertai.

Ekspertai, kalbantys apie Europos šalių vyriausybių pastangas išsaugoti naftos perdirbimo verslą, padėtį lygina su kančia sukandus dantis. Pabrėžiama, kad tokie metodai susiję su ekonomikos stagnacija ir neišvengiamais viešojo sektoriaus apkarpymais. Vis dėlto sunku susitaikyti su drastiškais rinkos pokyčiais ir su tuo, kad grėsmė pakibo ties didžiausiais mokesčių mokėtojais.

Svarbi nacionaliniam saugumui

Europoje naftos perdirbimo verslo sumokami mokesčiai yra antroje vietoje po vidaus pajamų mokesčių dalies. Lietuvos naftos perdirbimo įmonė iš didžiausios mokesčių mokėtojų pozicijos nesitraukia jau daugelį metų.

„Bendrovė „Orlen Lietuva“ yra priskirta prie įmonių, kurios yra svarbios nacionaliniam šalies saugumui užtikrinti. Ji daro didelę įtaką Lietuvos ekonomikai, ji yra vienintelė Baltijos šalyse naftos produktų gamybos įmonė, viena didžiausių šalies eksportuotojų, didžiausia šalyje mokesčių mokėtoja. Bendrovė suteikia tūkstančius darbo vietų ne tik pačioje įmonėje, bet ir kitose įmonėse, kurios platina, tiekia, transportuoja ir parduoda bendrovėje pagamintus naftos produktus“, – tvirtino Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Urbonas.

Anot P. Urbono, šiuo metu sudėtinga kiekybiškai įvertinti drastišką naftos perdirbimo produktų eksporto mažėjimą arba galimą veiklos nutraukimą. „Bet kuriuo atveju tai turėtų neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais“, – sakė jis.

Bendrovės „Orlen Lietuva“ veiklos mastai, pasak ministerijos eksperto, yra reikšmingi ir Klaipėdos uostui, nes naftos produktai (didžioji dalis – lietuviškos kilmės) Klaipėdos uoste 2012–2013 sudarė apie ketvirtadalį visų krovinių kiekio uoste bei daugiau nei 80 proc. visų skystų krovinių.

Planuoja investicijas

Naftos ekspertams vis garsiau kalbant apie visos Europos energetinę priklausomybę nuo pasaulinės naftos rinkos, apie panašius dalykus, tik kitais aspektais, kalbama ir Lietuvoje.

Neseniai naujo naftotiekio ir produktotiekio planavimo procedūrą pradėjusi bendrovė „Orlen Lietuva“ pagrindiniu šios krypties tikslu įvardija nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją. Dėl to esą reikia sukurti trūkstamą techninę infrastruktūrą, kuri užtikrintų įvairias naftos ir naftos produktų tiekimo galimybes. Tai užtikrintų naftos ir jos produktų transportavimą mažiausiais kaštais, mažiausiai taršiu būdu. Tokiu būdu naftos ir naftos produktų sektorius įgytų patikimumo, taptų konkurencingesnis, tai sudarytų galimybes mažinti produkcijos kainas.

Šių metų vasarį pradėto vamzdyno nuo Baltijos jūros iki Mažeikių rajono planavimo trukmė skelbiama iki 2016 metų lapkričio. Laikotarpiu, kurį naftos rinkų apžvalgininkai Europai žada itin sudėtingą ir kritišką. Artimiausią dešimtmetį žadamas vis didesnis naftos ir jos produktų paklausos mažėjimas visoje Europoje.

„Europoje naftos produktų paklausa mažėja dėl kelių priežasčių. Viena iš priežasčių – griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, susiję su anglies dvideginio emisijomis iš katilinių ir autotransporto. Todėl krosnių kurą ir mazutą Europoje keičia mažiau taršios gamtinės dujos ir kuras iš atsinaujinančių šaltinių, o benziną ir dyzeliną – biodegalai. Kita priežastis, dėl kurios kuro ir degalų paklausa mažėja, yra didesnis šiuolaikinių katilų ir automobilių variklių naudingumas, lemiantis ekonomiškesnį naftos produktų suvartojimą“, – sakė bendrovės „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorius Audrius Stasiulaitis.

Smūgis po smūgio

Apie 2030-uosius, kaip manoma, naftos ir jos produktų dalis energetikos sektoriuje gali sumažėti beveik triskart, o 2050-aisiais iš dabartinės dalies liktų vos penktadalis. Viena iš priežasčių – itin didelės Europos naftos perdirbimo įmonių veiklos sąnaudos, kurios šiuo metu yra vidutiniškai dvigubai didesnės nei JAV.

Kaip šiame kontekste atrodo Lenkijos kapitalo koncerno valdoma Lietuvos įmonė „Orlen Lietuva“? Įvertinus ekspertų prognozes ir papildomus neigiamus šiai bendrovei tenkančius veiksnius, ketinimai griebtis naujo vamzdyno primena stvėrimąsi už vargiai gelbstinčio šiaudo. Geriausiu atveju – bandymų gelbėti vaizdą, kuris tėra mažai ką keičianti regimybė.

Pirma, planinės sovietmečio ekonomikos dar 1964-aisiais iškeltai idėjai Mažeikių rajone, pačiame Latvijos pasienyje statyti naftos perdirbimo įmonę šiemet sukanka jau 50 metų. Dar šešiolikos metų prireikė, kol ši idėja tapo realybe – gamyba pradėta 1980-aisiais. Pirmą rimtą smūgį tampriai naftotiekio „Družba“ su Rusijos naftos telkiniais susieta gamykla patyrė po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1991-aisiais. Išgyvenusi Rusijos ekonominę blokadą perorientavo savo rinkas, pusę savo produkcijos nukreipdama į Vakarus.

Ir šiandien ši bendrovė Lietuvos rinkai yra per didelė. Tą puikiai žino ir gamyklos savininkai Lenkijoje. Aišku ir tai, kad gamykla yra geografiškai nepatogioje vietoje: toli nuo žaliavos ir didelės dalies savo rinkų, pasiekiamų jūra. 2006-aisiais, Mažeikių gamyklą įsigijus lenkams, Rusija uždarė ir pigiausią žaliavos kelią – naftotiekį „Družba“. Jis neveikia iki šiol ir greičiausiai nebeveiks.

Tikisi valdžios sprendimų

Naujasis naftotiekis ir produktotiekis, kuriuos planuoja „Orlen Lietuva“, naftos produktams ir žaliavai padėtų įveikti tik dalį savo kelio. Tiek žaliava, tiek pusė produkcijos vartotojų kaip buvo toli, taip ir liks. Jeigu, žinoma, tiems tolimiems vartotojams skirtosios dalies nebus atsisakyta. Toks kelias, beje, konkurencingumo irgi nepadidintų. Kas tokiu atveju liktų iš bendrovės, kuri pernai Lietuvos biudžetą papildė 1,4 milijardo litų?

Beje, padėtis komplikuota jau dabar. Pasak „PKN Orlen“ spaudos biuro, artimiausi dvylika mėnesių bendrovei „Orlen Lietuva“ bus ypač svarbūs. Bus ieškoma tinkamų sprendimų, kurių esą laukiama ir iš Lietuvos valdžios pusės.

„Bendrovės veiklos rezultatai, kaip ir anksčiau, priklauso nuo pasaulinių naftos ir naftos produktų kainų. Pernai vidutinė metinė pasaulinė naftos produktų kaina buvo mažesnė nei 2012 metais, tačiau bendrovei „Orlen Lietuva“ pavyko išlaikyti pajamas tame pačiame lygyje, kaip ir užpernai, nes padidino parduodamų produktų kiekį. Tokia sudėtinga 2013 metais prasidėjusi makroekonominė situacija tęsiasi ir šiemet. Naftos produktų paklausa Europoje smunka. Dėl nepalankių makroekonominių sąlygų bendrovė sumažino perdirbimo apimtis. Dėl mažesnių gamybos apimčių buvo mažinamas ir bendrovės naftos produktų eksportas, ypač pardavimai jūros keliu“, – tvirtino bendrovės „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorius A. Stasiulaitis.

„Orlen Lietuvos“ rezultatams įtakos, anot jo, turi ir logistikos sąnaudos. Jos labai didelės dėl to, kad naftos produktai gabenami brangesniu transportu – geležinkeliais. Pasak A. Stasiulaičio, be to, už produktų pervežimą „Lietuvos geležinkeliams“ gamykla moka daugiau nei pastarosios konkurentai iš Baltarusijos.

Karpo išlaidas

Metų pradžioje Mažeikių rajono savivaldybė buvo priversta ieškoti savo biudžete 100 tūkstančių litų Lietuvos nacionalinės krepšinio lygos komandai „Mažeikiai“. Naftininkai, kurie ilgus metus rėmė komandą, jai paramos nebeskyrė. Nutraukta parama ir daugeliui kitų vietos bei nacionalinių kultūros, sporto ar socialinių projektų.

Kas labiau nukentėtų – Lietuva ar Mažeikių rajonas – jei „Orlen Lietuva“ ribotų veiklą, vietos politikai ir verslininkai nesutaria. Sutariama tik dėl vieno: padėtis būtų vadinama labai bloga ar netgi baisia, tragiška.

„Labai blogai. Būtų labai blogai. Turime prisiminti, kad tai nėra vien tik naftą perdirbanti įmonė. Šalia jos yra kitos įmonės. „Orlen Lietuva“ bankroto atveju mes būtume dar didesnis kaimas nei Akmenė“, – sakė „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė. Ji yra ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos komiteto pirmininkė.

Mažeikių rajono įmokų „Sodrai“ ir jos išmokų balansas, anot L. Nagienės, kol kas yra teigiamas. Akmenė, Plungė, Telšiai, Skuodas – nė vienas šių rajonų, anot L. Nagienės, neturi teigiamo balanso. Tuo metu Mažeikių rajone surenkama daugiau nei išmokama. Praradęs gyventojų pajamų mokesčio dalį, nukentėtų ir savivaldybės biudžetas.

Bendrovės „Orlen Lietuva“ duomenimis, su vietos perdirbimo įmone savo veiklą nuolat sieja daugiau kaip 5 tūkstančiai Lietuvos įmonių. Šis skaičius rodo didžiulę naftos perdirbimo produktų gamyklos reikšmę šalies ekonomikai. Daugybė prekybos ir paslaugų įmonių priklauso tik nuo gamyklos palaikomos ekonomikos, viešbučiai šiuo metu gyvena praktiškai vien tik iš „Orlen Lietuvos“.

Degalų nepritrūks

Aišku ir tai, kad nelikus „Orlen Lietuvos“ šalies vartotojai be degalų tikrai neliktų. Į tuščią lietuviškos rinkos nišą bematant plūstelėtų Europoje gaminamų degalų perteklius.

Nepastebėta, beje, ir tai, kad sunkius laikus išgyvenanti gamykla bandytų mažinti degalų kainas. „Jų kainodara nėra pakitusi, ji lygiai tokia pati, kokia ir anksčiau. Degalų kainos priklauso nuo naftos kainos, o mes perkame iš jų didmeniniu būdu. Turime Lietuvoje gamyklą, tad perkame iš jos. Bet jeigu kas nors atsitiktų, nebūtų problemos šiuos produktus importuoti, kaip yra Latvijoje ar Estijoje. Jeigu tos įmonės nebūtų, tai tikrai neatsitiktų taip, kad nebūtų degalų. Problema būtų išspręsta“, – taip esamą padėtį komentavo Lietuvos naftos produktų prekybos asociacijos vadovė Daiva Jokšienė.

Tiesa, ir ji pripažįsta, kad tokios didelės įmonės bankrotas, be abejo, nėra gerai. „Juk ir žmonės dirba toje gamykloje, su šia gamykla susiję daug priežiūros ir paslaugų įmonių – jos natūraliai prarastų užsakymus“, – sakė D. Jokšienė.

Didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais bendrovės „Kvistija“ vadovo Virgilijaus Eidimto manymu, bendrovės „Orlen Lietuva“ padėtis šiuo metu sudėtinga. Tačiau jis nemanąs, kad šią krizę reikėtų sieti su Amerikos skalūnais.

Amerikos rinkos praradimus skelbiančiai bendrovei „Orlen Lietuva“ esą reikėtų priminti, kad ši jūra pasiekiama rinka nebuvo tokia jau puiki. Tačiau prie visų gamyklos bėdų – kuriam laikui užsidarys ir Ukrainos rinka: bus pernelyg sudėtinga vykdyti apmokėjimus.

„Gamyklos padėtis tikrai nepavydėtina. „PKN Orlen“ palinkėčiau, kad į gamyklą siųstų pačius geriausius specialistus ir vadybininkus – tokius, kurie čia vadovavo pačioje pradžioje, Lenkijos koncernui įsigijus gamyklą“, – sakė verslininkas.

Jis taip pat laikosi nuomonės, kad Lietuvos Vyriausybė, leisdama „Lietuvos geležinkeliams“ išardyti geležinkelio atkarpą į Latviją, pasielgė absurdiškai. „Taip daryti negalima – versti į Latviją gabenti produktus per Radviliškį, kad tokiu būdu uždirbti Lietuvai pinigus. Šioje vietoje „Orlen Lietuva“ nuskriausta ir tai padaryta nesąžiningai“, – įsisenėjusią logistikos bėdą priminė V. Eidimtas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...