captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šilumos ūkis priklausys valstybei

Trečiadienį protokoliniu nutarimu Vyriausybė pritarė Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014-2020 metų programos projektui. Pasak Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus, nutarimu įtvirtinama nuostata, kad Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių pajėgumų renovacijos ir naujų pajėgumų statybos projektus įgyvendins bendrovės, kurių ne mažiau negu 51 procentas akcijų priklausys valstybei.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Trečiadienį protokoliniu nutarimu Vyriausybė pritarė Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014-2020 metų programos projektui. Pasak Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus, nutarimu įtvirtinama nuostata, kad Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių pajėgumų renovacijos ir naujų pajėgumų statybos projektus įgyvendins bendrovės, kurių ne mažiau negu 51 procentas akcijų priklausys valstybei.

„Valstybės dalyvavimas projektuose užtikrintų projektų įgyvendinimo skaidrumą ir leistų pasiekti didžiausią ekonominę naudą vartotojams mažinant šilumos kainą. Pasirinkus paramos skirstymo modelį be valstybinio projekto vystytojo iškiltų grėsmė, kad konkursas neįvyktų ar būtų vilkinimas arba jo laimėtojai būtų tie patys monopolininkai“, – mano Vyriausybės vadovas.

Pasak A. Butkevičiaus, tolesnė šilumos ūkio pertvarka pirmiausia bus orientuota į platesnį biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimą efektyvios kogeneracijos būdu bendrai gaminant šilumą ir elektrą. Iš naujos 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos paramą numatoma skirti didesnės apimties kogeneracijos projektams Vilniuje ir Kaune. Modernizuojant esamus kogeneracinius pajėgumus ar statant naujus Vilniuje ir Kaune pasirinktas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės įgyvendinimo modelis.

Premjero teigimu, šilumos ūkio pertvarka siekiama maksimaliai sumažinti šilumos energijos gamybos kainas Vilniuje ir Kaune, plečiant šilumos energijos gamybos pajėgumus, kartu didinti ir vietinę elektros energiją generuojančių pajėgumų galias. Taip pat siekiama elektros energiją gaminti už konkurencingą, t. y. rinkos kainą ir mažinti VIAP lėšų poreikį – nedidinti elektros energijos tarifo vartotojams. Todėl visa elektros energijos ir šilumos gamyba netrukus bus reguliuojama valstybės.

„Kaip žinote, dabar yra laisvi gamintojai, kurių parduodamos šilumos energijos kaina nėra reguliuojama ir kai kada investicijos atsiperka per vienerius ar dvejus metus.

Atsiras šilumos ūkio ir elektros energijos valstybinis reguliavimas“, – trečiadienį žiniasklaidai sakė Premjeras.

Vyriausybė nusprendė, kad Vilniuje ir Kaune bus įsteigtos specialiosios paskirties akcinės bendrovės, kurių po 51 proc. akcijų priklausytų „Lietuvos energijai“, o dėl likusios akcijų dalies būtų skelbiamas konkursas, siekiant pritraukti privatų kapitalą arba savivaldybes.

Projekte siūlomas optimalus sprendinys Vilniuje, kuris leistų labiausiai sumažinti šilumos kainą – pastatyti apie 145 MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinę (-es) elektrinę (-es). Investicija siektų apie 1 mlrd. 135 mln. Lt (reikalinga ES parama – apie 567 mln. Lt). Prognozuojamas šilumos kainos sumažėjimas – apie 25-30 proc.

Projekte siūlomas sprendinys Kaune – apie 50 MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinė (-ės) elektrinė (-ės). Investicija siektų 478 mln. Lt (reikalinga ES parama siektų apytiksliai 239 mln. Lt). Prognozuojamas šilumos kainos sumažėjimas – apie 25-30 proc.

Tolesni žingsniai: lygiagrečiai bus ruošiamos paraiškos galimai ES paramai gauti, atliekamas strateginis poveikio aplinkai vertinimas.

„Mes sutrumpinome (poveikio aplinkai vertinimo – ELTA) laikotarpį iki šešių mėnesių – daugelis kalbėdavo, kad reikalingi vieneri metai, bet mes norime kuo greičiau tą programą įgyvendinti“, – sakė Premjeras.

Atlikus šį vertinimą Vyriausybė tvirtins plėtros programą. Finansų ministerija iki liepos 1 d. atliks viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės galimybių vertinimą.

Vyriausybė taip pat planuoja rekonstruoti šilumos magistralinius tinklus: pasak Premjero, 2014-aisiais žadama renovuoti 50 km, 2016-aisiais – 150 km šilumos trasų. Ši rekonstrukcija valstybei atsieis 240 mln. litų, tam bus panaudotos ir ES paramos lėšos. Kaip jau skelbta, Vyriausybės siekį perimti didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – šilumos ūkį yra parėmusi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...