captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybė: šalyje bankų klientų interesai saugomi tinkamai

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui siekiant europinio teismo išaiškinimo dėl indėlių sertifikatų ir obligacijų draudimo žlugusiame banke „Snoras“, Vyriausybė laikosi pozicijos, kad bankų klientų interesai yra ginami tinkamai. Tokiai pozicijai pritarta Vyriausybės pasitarime pirmadienį.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui siekiant europinio teismo išaiškinimo dėl indėlių sertifikatų ir obligacijų draudimo žlugusiame banke „Snoras“, Vyriausybė laikosi pozicijos, kad bankų klientų interesai yra ginami tinkamai. Tokiai pozicijai pritarta Vyriausybės pasitarime pirmadienį.

„Direktyvos nuostatų lingvistinė ir sisteminė analizė leidžia teigti, kad direktyva nesiekiama visiškai apsaugoti visų bankų klientų nuo bankams patikėtų lėšų praradimo. Valstybėms narėms suteikiama tam tikra diskrecija spręsti, kokio indėlių draudimo reikia konkrečioje valstybėje narėje, kad būtų apsaugoti vartotojai ir išlaikytas finansų sistemos stabilumas“, – rašoma Vyriausybės pozicijoje.

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismui nurodoma, kad pagal direktyvą paliekama galimybė vertinti, kokioms konkrečioms direktyvos priede nurodytoms indėlių arba indėlininkų kategorijoms netaikyti indėlių garantijų sistemose numatytos apsaugos.

Lietuva ES Teisingumo Teisme laikysis nuomonės, kad direktyva nenumato padengti investuotojų nuostolių, patirtų dėl investicinės rizikos, kad vertybinių popierių vertė sumažės arba dėl emitento nemokumo jie išvis nebus išpirkti.

Lietuvos banko vertinimu, direktyvos tikslas yra išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą, kad jie indėlių dėl galimo nesaugumo nebandytų atsiimti ir iš bankų, nepatiriančių problemų. Pasak Lietuvos banko, šiam tikslui pasiekti nėra būti, kad nuo bankų nesugebėjimo grąžinti lėšas būtų apsaugoti visi bankų klientams siūlomi produktai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai gruodį nutarė kreiptis į ES Teisingumo Teismą, prašydamas priimti skubų prejudicinį sprendimą dėl žlugusio „Snoro“ banko platintų indėlių sertifikatų ir obligacijų sutarčių bei jų draudimo. Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar ES direktyvos, reglamentuojančios indėlininkų ir investuotojų draudimą, yra tinkamai perkeltos į Lietuvos teisės aktus, pagal kuriuos „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams draudimo apsauga netaikytina.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 269 civilinės bylos, kuriose 448 ieškovai ginčija 489 indėlių sertifikatų sutartis – bendra jų reikalavimų suma yra 22,808 mln. litų. 378 ieškovai ginčija 481 „Snoro“ obligacijų sutartį, o bendra reikalavimų suma – 16,202 mln. litų.

Preliminariais duomenimis galima bendra draudimo išmokų suma, atsižvelgiant į maksimalią indėlio draudimo išmoką vienam asmeniui, siekia apie 200–240 mln. litų.

„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta gruodžio 7 dieną. „Snoras“ buvo išleidęs apie 630 mln. litų obligacijų ir indėlių sertifikatų, iš jų obligacijų – 330 mln. litų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...