captcha

Jūsų klausimas priimtas

Televizijos priedėliai kainuos milijonus

Analoginės televizijos signalo išjungimas per kišenę kirs ne tik televizijos žiūrovams. Už skaitmeninio televizijos signalo priimančios įrangos įsigijimą kompensacijas jau moka valstybė. Šios išmokos vertinamos prieštaringai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Analoginės televizijos signalo išjungimas per kišenę kirs ne tik televizijos žiūrovams. Už skaitmeninio televizijos signalo priimančios įrangos įsigijimą kompensacijas jau moka valstybė. Šios išmokos vertinamos prieštaringai.

Politinis sprendimas

Visas Lietuvoje sugalvotas kompensacijas būtų nelengva suskaičiuoti. Pradėti reikėtų nuo kompensacijų už vaistus ir viešojo transporto bilietus, baigti – kompensacijomis už darbą ypatingomis sąlygomis ir daugybe vienkartinių kompensacijų. Kaip tik šiuo metu tūkstančiai lietuvių laukia vienkartinės kompensacijos už skaitmeninės televizijos priėmimo įrenginio įsigijimą.

Lietuvos politikai dar praėjusiame dešimtmetyje nusprendė, kad analoginės antžeminės televizijos pakeitimas skaitmenine bus pernelyg didelė našta nepasiturintiems tautiečiams. Todėl nuo šių metų balandžio 30 d. skaitmeninės televizijos signalą priimančią įrangą pirkę piliečiai pretenduoja į 100 litų dydžio kompensaciją. Ši suma mokama tiems, kurie už įrangą mokėjo 100 litų ar daugiau. Mokėjusiesiems mažiau kompensuojama visa įrangos kaina.

Kompensacijoms – 10 mln. litų

Kol kas dokumentų pateikimo procesas nėra įsibėgėjęs. Manoma, kad prašymais savivaldybės bus apipiltos rudenį, nes analoginės televizijos signalas bus išjungtas spalio 29 d.

Kauno mieste ir rajone kompensacijoms už TV įrenginį jau paprašyta daugiau nei 13 tūkst. litų. Tai – mažiau nei 2 proc. visų Kauno mieste ir rajone planuojamų išlaidų.

Prašymų sparčiai daugėja. Gegužę prašymus pateikė vos 28 Kauno gyventojai. Per porą mėnesių jų skaičius išaugo apie šešis kartus.

Skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos įsigijimo kompensavimo klausimą kuruojanti Susisiekimo ministerija mano, kad kompensacijoms Lietuvoje gali tekti išleisti 10 mln. litų, jei reikės – dar daugiau.

„Prognozuojama, kad gali prireikti 10 mln. litų, tačiau yra įsipareigojimas sumokėti visiems, iki lapkričio 20 d. pateikusiems prašymus“, – sakė Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Ramanavičius.

Užkliuvo Europos Komisijai

Kompensacijos už skaitmeninės televizijos priėmimo įrangą – politinis sprendimas. Šį klausimą gvildenę Lietuvos politikai nebuvo originalūs. Pavyzdžiui, Suomijos gyventojams nekompensuotas nė euras, bet kompensacijas gavo vokiečiai ir italai. Beje, šių abiejų šalių Vyriausybės už tai gavo pylos nuo Europos Komisijos, kuri nustatė, kad buvo pažeistos kai kurių televizijos signalą perduodančių bendrovių teisės.

V. Ramanavičius teigė, kad Lietuva jokių sankcijų nesulauks, nes visi su kompensacija susiję dokumentai buvo derinti su Europos Komisija, kuri neturėjo prie ko prikibti.

Primetama nauja technologija

Sprendimas kompensuoti skaitmeninės televizijos priėmimo įrenginio įsigijimą vertinamas prieštaringai.

Tie, kurie pritaria idėjai, sako, kad kompensacijos – savaime suprantamas dalykas, nes įdiegiama nauja technologija, prie kurios daug žmonių nėra prisitaikę.

„Pavyzdžiui, jei Lietuvoje pradėtų veikti 127 voltų tinklas, kompensavimas būtų savaime suprantamas dalykas, nes žmonės nebegalėtų naudoti nė vieno įrenginio. Tas pats ir dėl analoginio televizijos signalo išjungimo. Tai nauja technologija, kurios daugeliui žmonių gal dar nereikėjo, tačiau iš jų atimama teisė naudotis analoginiu signalu. Todėl ir suteikta galimybė nusipirkti patį paprasčiausią priedėlį, nes už 100 litų tik paprasčiausias ir išeina“, – dėstė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius Juozas Jurelionis.

Tvarkos keisti neketina

„Kompensacijos skyrimo motyvus galima suprasti, nes perėjimas prie skaitmeninio signalo bus staigus ir palies daug žmonių. Tačiau ar tai yra pirmo būtinumo prekė?“ – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

„Įmanoma sugalvoti daugybę prekių ir produktų, kurių įsigijimą galima paremti, – ironizavo jis. – Kodėl nekompensavus išlaidų naujiems telefonams, naudojantiems naują internetinį ryšį, televizoriams, kurie rodo didesne raiška, sporto klubams, daržovėms?“

Ž. Šilėnas mano, kad kompensacijos už skaitmeninės televizijos priėmimo įrenginio įsigijimą yra šalies biudžetui pakeliama našta, nes bus mokamos tik sykį. Kur kas didesnę žalą daro pastovios tikslinės kompensacijos – už šildymą, karštą vandenį. Vien per pirmą šių metų pusmetį joms iš Lietuvos biudžeto skirta per 112 mln. litų.

Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad artimiausiu metu tvarkos keisti neketinama, nes, ministerijos atstovų nuomone, ji puikiai veikia.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas:

Kompensacijos už skaitmeninį televizijos signalą priimančios įrangos įsigijimą yra vienkartinės, tad jų žala nėra labai didelė, tačiau visos tikslinės kompensacijos iškreipia rinką ir žmonių paskatas. Geras pavyzdys – daugiabučių renovacija. Daliai žmonių ji neapsimoka, nes jie gauna kompensacijas už šildymą. Ne visada apsimoka ieškoti ir būsto, kuriame šildymas pigesnis, todėl žmonės ir gyvena namuose, kurių realiai savo jėgomis neįstengia išlaikyti.

Tikslinę kompensaciją pakeitus didesne bendra išmoka nepasiturintiesiems, efektas būtų daug geresnis – žmonės gautų didesnes išmokas, galėtų susimokėti už šildymą, bet jų noras taupyti būtų daug didesnis. Socialinės paramos dydis turi priklausyti nuo pajamų ir turto, o ne nuo išlaidų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis:

Kalbant apie kompensacijas šildymui ir vandeniui, dabar galiojantis kompensacijų skaičiavimo principas apsaugo gyventojus nuo komunalinių paslaugų mokesčių didėjimo augant energetinėms ir komunalinių paslaugų kainoms. Kompensacijų gavėjams kompensacijų dydžiai yra skirtingi: priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio, būsto šildymo išlaidų, kurios skiriasi naujos ir senos statybos būstuose, nuo turimų būstų dydžio ir panašiai. Taip pat priklauso ir nuo gyvenamosios vietovės patvirtintų šildymo kainų – jos skiriasi atskirose savivaldybėse.

Kompensacija nėra nekintama suma, o atsižvelgiama į šildymo kainas, kintančias žmogaus pajamas. Jei tiesiog didintume pašalpas, nebūtume tikri, kad tam tikra dalis teks būtent šildymui, žmogus gali įsiskolinti. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...