captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV gali nubausti Rusiją netiesiogiai, bet itin skaudžiai

Vyšegrado grupės valstybės – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – prašo Jungtines valstijas skubiai pradėti suskystintųjų dujų eksportą į Europą. Jungtinių Valstijų skalūnų dujos šešis kartus pigesnės, iš rinkos išstumtų „Gazprom“, o tai esą smogtų Maskvai stipriau nei visos kitos sankcijos kartu sudėjus: beveik pusę Rusijos valstybės iždo sudaro pajamos iš naftos ir dujų eksporto.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vyšegrado grupės valstybės – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – prašo Jungtines valstijas skubiai pradėti suskystintųjų dujų eksportą į Europą. Jungtinių Valstijų skalūnų dujos šešis kartus pigesnės, iš rinkos išstumtų „Gazprom“, o tai esą smogtų Maskvai stipriau nei visos kitos sankcijos kartu sudėjus: beveik pusę Rusijos valstybės iždo sudaro pajamos iš naftos ir dujų eksporto.

Keturios ES valstybės suvartoja iki ketvirtadalio rusiškų dujų, septynios – maždaug pusę, dar dvi – apie 80 proc., o penkios, tarp jų ir Lietuva, visiškai priklausomos nuo „Gazprom“. Rusijos monopolininkas Europos šalis supančiojo ilgalaikėmis sutartimis ir gudriomis kainų formulėmis. Lietuvos derybininkai ilgus mėnesius bergždžiai derasi su dėl teisingų kainų.

Vilniuje Jungtinių valstijų viceprezidentas Joe Bidenas priminė apie būtinybę užsitikrinti energetinių išteklių tiekimą iš kelių šaltinių, investuoti į skalūnų dujas ir branduolinių elektrinių statybą.

„Mes skatiname ES pastangas diversifikuoti energijos išteklių tiekimą, taip pat naudotis inovacijomis energetikos srityje, nes rusai naudojasi energetiniu saugumu kaip ginklu savo agresyvioje kovoje“, – sakė J. Bidenas.

V. Putinas: šaltinis išsisėmė

Rusija stoja piestu prieš skalūnų gavybą Europoje, eksportą iš Jungtinių valstijų. Prieš kelerius metus Rusija planavo Amerikai tiekti dujas iš Štokmano telkinio. Taip pat planuota pasiekti pasaulinį naftos gavybos maksimumą, Jungtinės Valstijos turėjo tapti visiškai priklausomos nuo energetinių išteklių importo. Rusijos ekspertai nenumanė, kad dėl skalūnų revoliucijos Amerika ims išgauti ne tik pigias dujas, bet ir 46 proc. padidins vietinę naftos gavybą.

Anot Tarptautinės Energetikos agentūros, iki 2020 metų Jungtinės valstijos iš importuotojos taps didžiausia pigios naftos gamintoja, o dar po dešimties metų užims pagrindinės eksportuotojos poziciją.

Gerai žinomas propagandininkas Michailas Leontjevas, sausį tapęs „Rosneft“ prezidento Igorio Sečino dešiniąja ranka, pripažįsta, kad Rusija susigriebė, jog būtina investuoti į skalūnus.

„Po dviejų trejų metų, kai skalūnų nafta bus išgaunama geopolitiniu mastu, jos savikaina nukris žemiau 8 dolerių už barelį“, – sako „Rosneft“ viceprezidentas ir laidos „Odnako“ vedėjas.

Putinas per rinkimus žadėjo didinti algas ir pensijas, tačiau pinganti nafta mažina dujų kainas, o su jomis ir „Gazprom“ pajamas – Rusijos biudžeto pajamų šaltinį.

„Mes tikėjomės, kad energetinių išteklių kainos kils ir kils. Jos laikosi gerame lygyje, tačiau tokio augimo nebėra. Tai, galima sakyti, šaltinis išsisėmė“, – sako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Ką Lietuva nuveikė pati?

Šioje vietoje naudinga priminti, ką Lietuva pati nuveikė, kad užsitikrintų savo energetinį saugumą.

Dėl Visagino atominės elektrinės trypčiojama vietoje, tačiau Jungtinių Valstijų ir Japonijos energetikos kompanija „Hitachi“ kantriai laukia.

Neaišku, kokių padarinių turės Seimo laikinosios komisijos, kuri maždaug metus narsto Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalo statybos detales, tyrimas.

Aršų pasipriešinimą sukėlė ir vykęs konkursas dėl skalūnų dujų. Prieš jį sukelti žemaičiai bauginti apnuodytu vandeniu. Operacija su šūkiu „Chevroną lauk“ vykdyta su azartišku užsispyrimu... Prie jos prisidėjo ir valdantieji. Jie teikė ir patys balsavo už tai, kad skalūnų gavyba būtų apmokestinta 40 proc. tarifu. „Už“ balsavęs premjeras Vyriausybėje kalbėjo priešingai: „teikiamas siūlymas gali būti kiek per didelis“.

Galiausiai ujama amerikiečių bendrovė pasitraukė, užsiminusi, kad negali plėtoti projekto dėl nestabilios politinės aplinkos. Tuo metu parlamentinio komiteto pirmininkas tvirtina, kad pasaulinės energetikos korporacijos ateina keldamos vergoviškas sąlygas, tačiau saugumo garantijų nesuteikia.

„Mes jau turime visą eilę priemonių dėl mūsų energetinės nepriklausomybės – terminalas, jungtys ir visa kita. Aš nelabai įsivaizduoju kuo „Chevron“ padidintų mūsų ekonominį saugumą. Lenkijos pavyzdys rodo, kad daugiau nei 50 gręžinių, o dujų nėra. Tai čia yra utopija – tas, kas nenušautą paukštį svajoti išsikepti“, – sako Seimo narys Algimantas Salamakinas.

Anot politologo ir Seimo narės konservatorės Irenos Degutienės padėjėjo Lauryno Kasčiūno, valdžia yra tam, kad kontroliuotų, jog žmonės nebūtų išnaudojami, tačiau geopolitine prasme didžiųjų pasaulio bendrovių buvimas didina šalies saugumą.

„Ypač tai svarbu kai iškyla įvairios krizės, kurios gali virsti įvairiomis politinėmis karinėmis įtampomis. Neišvengiamai tokių įmonių buvimas didintų saugumą, ypač turint omeny JAV vaidmenį Europos saugumo sistemoje“, – sako Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kasčiūnas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...