captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip pritraukti užsienio investicijų, kai nuo Rusijos patys apsigintume tik kelias valandas

Daugiausiai investicijų pritraukia valstybės, į savo gynybą žiūrinčios rimtai, portalui LRT.lt sakė politologas Šarūnas Liekis. Jo vertinimu, Lietuvos požiūris rimtas neatrodo, nes gynyba finansuojama per silpnai, o turimi ginklai – neadekvatūs. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis su tokiu požiūriu nesutinka ir po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos užvirusias diskusijas dėl krašto apsaugos vadina panikos kėlimu.
JAV karinių oro pajėgų naikintuvas F-15 C „Eagle“ Zoknių oro uoste Šiauliuose. AFP/Scanpix nuotr.
JAV karinių oro pajėgų naikintuvas F-15 C „Eagle“ Zoknių oro uoste Šiauliuose. AFP/Scanpix nuotr.

Daugiausiai investicijų pritraukia valstybės, į savo gynybą žiūrinčios rimtai, portalui LRT.lt sakė politologas Šarūnas Liekis. Jo vertinimu, Lietuvos požiūris rimtas neatrodo, nes gynyba finansuojama per silpnai, o turimi ginklai – neadekvatūs. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis su tokiu požiūriu nesutinka ir po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos užvirusias diskusijas dėl krašto apsaugos vadina panikos kėlimu.

Š. Liekis primena prezidento Valdo Adamkaus kadencijos pabaigoje pasakytą mintį ir įspėja, kad net ir turėdami NATO užnugarį patys nuo agresoriaus geriausiu atveju apsigintume vos kelias valandas. Jo manymu, toks laikas būtų per trumpas sulaukti sąjungininkų pagalbos. „Bet kuriam karyba besidominčiam ir vidutiniškai išmanančiam žmogui tai akivaizdu“, – sakė jis.

Politologas aiškino, kad Lietuvos teritorijos, oro erdvės ir teritorinių vandenų gynybai turi būti parengti tiek žmogiškieji, tiek materialiniai resursai ir atitinkama šiuolaikinė ginkluotė, tačiau nė vienas šių komponentų šiandien neatitinka keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenėje esančių haubicų (artilerijos pabūklų, skirtų šaudyti aukšta trajektorija) šūvis siekia 11 km ir tai toliausiai siekiantis Lietuvos ginklas, o šiuolaikinėje artilerijoje vyrauja pabūklai šaudantys 30–40 km atstumu ir potencialūs priešai juos turi.

Nors prieš 10 metų tapusi aljanso nare Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, šiuo metu tam skiria tik 0,8 proc.

Investicijos turi būti saugios

Š. Liekio teigimu, Lietuva užsienio investuotojams saugumo atžvilgiu nėra labai patraukli. „Niekas nepalieka pinigų prie autobuso stotelės ant suoliuko. Visi juos laiko seifuose“, – palygino pašnekovas.

Š. Liekis. K. Vanago (BFL) nuotr.

Politologas pastebėjo, kad daugiausiai investicijų pritraukiančios ir patrauklios gyventi valstybės turi daugiau negu adekvačias karines pajėgas ir į savo šalių gynybą žiūri daugiau negu rimtai. Kaip pavyzdžius jis įvardijo Šveicariją, Singapūrą, Didžiąją Britaniją, Suomiją, Lenkiją.

Tuo metu N. Mačiulis sakė, jog užsienio investicijų srautai nuo krašto apsaugos finansavimo priklauso tik didelėse valstybėse, kurios nepriklauso NATO. „Lietuvai tai ne taip svarbu, nes net jeigu skirtume 5 proc. BVP, Rusijai ilgai nepasipriešintume“, – sakė jis.

Š. Liekis paaiškino, kad NATO yra valstybių aljansas ir jo karinė galia priklauso nuo kiekvienos iš narių individualaus indėlio, o tai, kad Lietuva neprisideda proporcingai savo ekonominei galiai, yra rimta ne tik Lietuvos, bet ir viso aljanso galią mažinanti problema.

N. Mačiulis sutiko, kad įsipareigojimų nevykdymas yra problema ir Lietuva partneriams gali atrodyti kaip kitų investicijas išnaudojanti valstybė. Tačiau net ir dėl to ekonomistui būtų sunku įsivaizduoti, kad NATO stovėtų nuošalyje Rusijos agresijos Baltijos regione atveju. Be to, tokio įvyko tikimybę jis įvertino kaip artimą 0 proc.

„Putinas gal ir sociopatas, bet jo aplinkos žmonės supranta, kad NATO agresijos netoleruotų. Manau, jog tai yra visuomenės gąsdinimas ir nepagrįsta baimė“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Investuotojai žino, kad priklausome NATO

„Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento vadovas Justinas Pagirys tikino, kad užsienio investuotojams krašto apsaugai skiriamas BVP proc. nėra labai svarbus.

„Lietuvą investuotojai renkasi žinodami, kad mūsų šalis yra NATO narė. Tai labai svarbus kriterijus, rodantis tokios mažos šalies, kaip Lietuva, tarptautinį saugumą. Narystė NATO – krašto apsaugos garantas. Žinant tai, investuotojus labiausiai domina tokie kriterijai, kaip šalies darbo jėgos kokybė ir prieinamumas, veiklos kaštai, užsienio kalbų mokėjimo lygis, infrastruktūros išvystymo lygis ir kiti“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ atstovas.

Jis taip pat teigė, kad, jo žiniomis, Lietuvoje nėra buvę atvejo, kai investuotojas savo planų atsisakė dėl to, kad jam šalis pasirodė nesaugi.

N. Mačiulis. T. Lukšio (BFL) nuotr.

Nereikia panikuoti

Praeitų metų pabaigoje Lietuva Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge pašoko per 10 pozicijų ir šiandien pasaulyje yra 17 pagal verslo sąlygų palankumą. Tačiau šis reitingas neatsižvelgia į valstybių saugumą. N. Mačiulio teigimu, taip yra todėl, kad kiti rodikliai yra svarbesni.

Kalbėdamas apie krašto apsaugos finansavimą ekonomistas pasiūlė sau atsakyti, kokie yra Lietuvos prioritetai – ar valstybė šiame vystymosi etape turi pakankamai galimybių tai padaryti.

„Juk jei daugiau skirsime tam, reikės atimti iš kitų sričių arba didinti mokesčius“, – svarstė pašnekovas.

Visgi N. Mačiulis rekomendavo nereaguoti į susidariusią padėtį kitose valstybėse spontaniškai, nes ir anksčiau buvo rizika dėl Rusijos, o įvykiai Ukrainoje situacijos iš esmės nepakeitė.

Tačiau, jo teigimu, tai nereiškia, kad Lietuva neturi vykdyti savo įsipareigojimų NATO – ji privalo parengti strateginį planą, kuriame numatys, kaip ateityje keis biudžeto išlaidas krašto apsaugai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...