captcha

Jūsų klausimas priimtas

Už kilogramą šviežių suomiškų bulvių suomiai moka 20 eurų

Ankstyvas pavasaris džiugina Suomijos bulvių augintojus. Pirmosios suomiškos bulvės jau pasodintos rekordiškai anksti, pačioje kovo pradžioje, mažoje vietovėje Vakarų Suomijos salyne. Šviežios Suomijoje užaugintos bulvės vertinamos kaip ypatingas gardumynas, o kilogramas ankstyvųjų suomiškų bulvių paprastai kainuoja apie 20 eurų (70 Lt).
Scanpix nuotr.
Scanpix nuotr.

Ankstyvas pavasaris džiugina Suomijos bulvių augintojus. Pirmosios suomiškos bulvės jau pasodintos rekordiškai anksti, pačioje kovo pradžioje, mažoje vietovėje Vakarų Suomijos salyne. Šviežios Suomijoje užaugintos bulvės vertinamos kaip ypatingas gardumynas, o kilogramas ankstyvųjų suomiškų bulvių paprastai kainuoja apie 20 eurų (70 Lt).

Ledų pardavimo sezonas Suomijoje tradiciškai prasideda, sakytume, dar gilią žiemą, sausio viduryje, ir tęsiasi iki rugpjūčio pabaigos. Populiariausi išlieka šalyje iš vietinių žaliavų pagaminti ir svarbiausio suomiško skonio – saldymedžio – ledai, kurių taip nesupranta užsieniečiai.

Įvedus saldumynų mokestį ir pakilus kainai, ledų parduodama beveik penktadaliu mažiau, bet vis tiek pagal ledų suvartojimą suomiai pasaulyje treti po JAV ir Australijos. Kiek atšilus, Suomijos miestų gatvėse vėl bus atidaryta apie 500 kioskų, kuriuose bus prekiaujama tik ledais.

Vyriausybė ketina didinti mokesčius

Pagal ankstesnes Finansų ministerijos ir bankų prognozes, Suomijos ūkis šiemet turėtų augti 0,8 proc. Bet, vertinant dabartinę situaciją, tikimasi ne didesnio kaip 0,5 proc. augimo. Suomijoje rengiamasi imtis griežtesnių priemonių mažinant biudžeto išlaidas daugiau, nei buvo planuota.

Suomijos premjeras Jyrki Katainenas kalba apie būtinybę kuo skubiau biudžeto išlaidas sumažinti 3–4 mlrd. eurų ir tokiu būdu mažinti valstybės skolą. Daug diskusijų kyla dėl terminų. Siūloma išlaidas mažinti palaipsniui. Per griežtos priemonės gali skaudžiai atsiliepti vos pradedančiam atsigauti šalies ūkiui. Vyriausybės tikslas – išsaugoti gerovės valstybę ir Suomijos konkurencingumą.

Suomijos vyriausybė, į kurios sudėtį įeina šešių partijų atstovai, turės apsispręsti ir dėl mokesčių kėlimo. Daug diskutuojama, ar verta vėl kelti gamybos ir pridėtinės vertės mokestį, kuris ir taip sudaro 24 proc. Kai valstybės išlaidos yra daug didesnės už pajamas, svarstomi ir valstybės turto privatizavimo klausimai. Konkrečių veiksmų programa turi būti pateikta kitą savaitę.

Pasigendama gerų idėjų

Kaip Suomijos vidaus problemos, dažniausiai minima sumažėjęs vartojimas, sumenkusi perkamoji galia ir viešojo sektoriaus mažinimas. O lemiami išoriniai veiksniai susiję su euro zonos ir bendra pasaulio situacija, ypač Rusijoje ir Ukrainoje. Tarptautinių organizacijų ekspertai be tokių dalykų, kaip visuomenės senėjimas, darbo vietų mažėjimas, akcentuoja ir tai, kad pastaruoju metu Suomijai tiesiog trūksta gerų idėjų.

Sudėtinga Suomijos pramonės padėtis, ypač elektros, elektronikos ir metalo. Čia apyvarta mažėjo labiausiai. Sumažėjo ir eksportas, ir apyvarta šalies viduje. Nors statybų srityje šioks toks atsigavimas jaučiamas, bet, palyginti su ankstesniais metais, apyvarta mažesnė. Suomijos statistikos departamentas praneša, kad ir eksportas, ir importas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stipriai sumažėjo: eksportas – 9 proc., importas – 7 proc.

Nors praėjusių metų pradžioje buvo keli dideli laivų statybos užsakymai, kurių vertė – 175 mln. eurų, taip pat įskaičiuojamas lėktuvų ir laivų importas, vis dėlto bendra padėtis sudėtinga.

Kas antras suomis moka nacionalinio transliuotojo mokestį

Suomijos nacionalinio transliuotojo finansavimui skirto mokesčio šiais metais surinkta 8 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei praėjusiais metais. Kas antras Suomijos gyventojas (arba 2,5 mln. žmonių) moka maksimalų 143 eurų (beveik 500 Lt) dydžio mokestį. Šio mokesčio, kaip ir kitų, dydis priklauso nuo pajamų.

Jis privalomas įmonėms ir visiems Suomijos gyventojams, sulaukusiems 18 metų, net jei jie ir nesinaudoja nacionalinio transliuotojo paslaugomis. Jei asmenų metinės pajamos nesiekia 7,5 tūkst. eurų, mokesčio mokėti nereikia. Nacionalinio transliuotojo mokestis pakeitė iki 2013 m. buvusį vadinamąjį televizijos mokestį, kurį turėjo mokėti namų ūkiai, turintys televizorių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...