captcha

Jūsų klausimas priimtas

Liūdnos žinios: per dešimtmetį nebeliks trečdalio 25–34 m. žmonių

Kol kas nekilnojamojo turto (NT) rinka yra stabilizavusis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje apie didelį aktyvumą NT rinkoje nekalbama.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Kol kas nekilnojamojo turto (NT) rinka yra stabilizavusis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje apie didelį aktyvumą NT rinkoje nekalbama.

To priežastis – sparčiai nykstantys 25–34 m. amžiaus gyventojai, kurie aktyviausiai priima NT sprendimus.

NT rinkos apžvalgoje  „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog nors per pastaruosius metus Vilniuje šios amžiaus grupės gyventojų statistiškai nesumažėjo, nes išvykusius į užsienį pakeitė iš kitų miestų ir gyvenviečių atvykstantys jaunuoliai, netrukus pasijaus prieš kelis dešimtmečius užfiksuota demografinė duobė.

2013 m. Vilniuje šio amžiaus gyventojų buvo 94 362, Kaune jų buvo 43 151 , o Klaipėdoje – 22 353.

2023 m. šios amžiaus grupės žmonių Vilniuje turėtų sumažėti 28 proc., Klaipėdoje – 13 proc., o Kaune – 6 proc.

N. Mačiulis paaiškino, kad Kaune ir Klaipėdoje šios gyventojų grupės mažėjimas bus lėtesnis, nes miestuose jau dabar yra sparčiai sumažėję 25–34 m. amžiaus gyventojų.

„Kalbėti apie didelį NT rinkos klestėjimą, sandorių skaičiaus augimą tikrai nereikėtų“, – apibendrino N. Mačiulis.

Prognozuojama, kad 2033 m. Vilniuje 25–34 m. amžiaus gyventojų bus sumažėję 49 proc., palyginti su 2013 m., Kaune – 38 proc., o Klaipėdoje – 37 proc.

Viena to priežasčių – prieš du dešimtmečius perpus smukęs gimstamumas. Pateikdamas prognozes, N. Mačiulis vadovavosi prielaida, kad imigracijos srautai į Lietuvą iš esmės nepasikeis.

N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kainos yra artimos jų tikrajai vertei.

„Didelių šuolių nei nuomos, nei pardavimo kainose nereikėtų tikėtis“, – sakė N. Mačiulis.

Tačiau jis priminė, kad vertinant nuomos ir būsto įsigijimo sąnaudas, būstą įsigyti yra naudingiau.

Suskaičiavo, kiek trūksta, kad butai Vilniuje taptų neįperkami

Vilniuje butai taptų nebeįperkami, jei jų kainos padidėtų 30 proc., o kvadratinio metro kaina viršytų 5 tūkst. Lt. Tai suskaičiavo „Swedbank“, pristatydamas “Būsto įperkamumo indeksą”.

„Po metų pertraukos išryškėjo būstų kainų augimo tendencija“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Pernai per 4 ketv. Vilniuje butų kainos išaugo 4,7 proc., bet per metus jos traukėsi 2,1 proc. Taline ir Rygoje per metus kainos augo atitinkamai 13,6 proc. ir 2,3 proc.

Lengviausiai butus įpirkti Rygos gyventojams (būsto įperkamumo indeksas siekia 160 punktų). Taline jis buvo šiek tiek mažesnis ir siekė 154, o Vilniuje mažiausias – 130.

Skaičiuojama, kad jeigu indeksas lygus 100, tai reiškia, kad namų ūkio atlyginimų vos pakanka įsigyti standartiniam būstui, t.y. būsto paskolos įmokai būtų skiriama apie 30 proc. atlyginimų.

Jei indeksas yra didesnis nei 100, atlyginimų daugiau nei pakanka vidutiniam būstui įsigyti, o būsto paskola sudaro mažiau nei 30 proc. Kai indeksas mažesnis nei 100, atlyginimų būstui įsigyti nepakanka. Daroma prielaida, kad standartinis būstas yra 55 kv. m sostinėje tuometinėmis vidutinėmis kainomis, iš banko skolinamasi 30-iai metų.

Vertinant Lietuvos miestus, lengviausiai butus įsigyti kauniečiams (būsto įperkamumo indeksas siekia 225), Klaipėdoje jis siekia 192, o Vilniuje – 130.

Visgi Lietuvoje būsto paskolų palūkanos buvo mažiausios ir siekė 2,52 proc., kai Estijoje jos siekė 2,98 proc., o Latvijoje 3,41 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...