captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos grasinimai Rusijai: kaip tai paliestų Lietuvą?

Kryme šeimininkaujančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Europa davė dvi dienas, po jų grasinama rimtesnėmis sankcijomis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kryme šeimininkaujančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Europa davė dvi dienas, po jų grasinama rimtesnėmis sankcijomis.

Latviai skaičiuoja, kad Rusijos rinkos netekimas paliestų tūkstančius žmonių, nes 60 proc. visų šios šalies geležinkelių pervežtų krovinių sudaro rusiški. Tuo metu Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tvirtina, kad kur kas skausmingesnis būtų Baltarusijos praradimas. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ nesijaučia tokie ramūs, nes trečdalis visų jų pervežamų krovinių yra rusiški.

„Žinoma, visi politiniai konfliktai vienaip ar kitaip atsiliepia tranzito reikalams. Matyt, tai yra neišvengiama. Netgi vėjas turi įtakos tranzito reikalams, tai ką jau kalbėti apie politinius vėjus“, – DELFI sakė jis.

Tačiau, ministro teigimu, per Lietuvą keliauja ne tiek nedaug Rusijos krovinių, be to, jų nuolat mažėja.

„Rusijos krovinių geležinkeliuose nėra daug, taigi ryškaus kritimo nebus. Be to, visus 2013 m. mažėja krovinių iš Rusijos, nes ji plečia savo uostų paslaugas. Taigi tendencija yra mažėjanti, o politiniai veiksniai gali daryti stipresnę įtaką mažėjimui“, – teigė R. Sinkevičius.

Paklaustas apie Rusijos krovinių įtaką Klaipėdos uostui, ministras sakė: „Tai nebūtų triuškinanti ar tragiška įtaka, bet kadangi mes konkuruojame dėl krovinių, ji būtų šiokia tokia. Būtų labai negerai prarasti baltarusiškus krovinius, kurių yra didesni kiekiai“.

Baltarusiški kroviniai sudaro maždaug trečdalį visų, perkraunamų Klaipėdos uoste, tuo metu Rusijos kroviniai sudaro iki dešimtadalio apyvartos.

Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 48 mln. t krovinių, iš kurių 16 mln. t arba 34 proc. buvo Rusijos kroviniai, 15 mln. t – lietuviški, 11,5 mln. t – baltarusiški, po 2 mln. t pervežta ukrainietiškų ir lenkiškų krovinių.

„Iš rusiškų krovinių didžiausią dalį sudaro krovinių tranzitas iš Rusijos į Kaliningrado sritį. Taigi Rusijos krovinių dalis yra nemaža, bet, žinoma, ne tokia kaip Latvijoje. Apskritai visos Rytų šalys sudaro apie 80 proc. visų pervežamų krovinių“, – DELFI sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas.

Jo teigimu, išties krovinių srautas iš Rusijos mažėja. Prognozuojama, kad jis dar mažės dėl ekonominės šios šalies situacijos.

„Kritus rubliui, elementaru, kad verslas mažiau ir perveža“, – teigė pašnekovas.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai nesiėmė prognozuoti, kaip įmonę paveiktų visiškas Rusijos rinkos užsivėrimas.

„Žinoma, tai atsilieptų įmonės pajamoms, stotų projektai. Tai smarkiai atsilieptų ir Klaipėdos uostui. Sunku prognozuoti tiksliau, nes neaišku, kaip tai paveiktų baltarusiškus krovinius, nes nežinoma, kiek rusiškų projektų keliauja per Baltarusiją“, – komentavo V. Gudas.

Mato didelę grėsmę

Tuo metu latviai gyvena visai kitokiomis nuotaikomis. Interviu leidiniui „Biznes&Baltija“ Latvijos susisiekimo ministras Andris Matissas tvirtino, kad prieš Rusiją nukreiptos ekonominės sankcijos skaudžiai palies ir Latviją, nes net 60 proc. visų į Latviją patenkančių krovinių atkeliauja iš Rusijos.

„Kalbame ne tik apie tonas, bet ir apie žmones“, – pareiškė ministras ir paaiškino, jog vien valstybinėje geležinkelių bendrovėje „Latvijas dzelzceļš“ dirba 10 tūkst. žmonių, o šalies transporto srityje – iš viso net 50–60 tūkst. Latvijos gyventojų, rašo naujienų agentūra LETA.

Be to, transporto ir tranzito dalis Latvijos BVP sudaro nemenką dalį – 12 proc.

„Jeigu nesulauksime krovinių, nebus ir krovos darbų, žmonės liks be darbo, prasidės įvairios socialinės problemos“, – pareiškė A. Matissas. Ministro nuomone, prekybos su Rusija ribojimai – labai nepalankus scenarijus.

DELFI jau rašė, kad smunkanti Rusijos ekonomika ir galimos ekonominės sankcijos turėtų neigiamos įtakos Lietuvos gamintojams, kurie šiai rinkai parduoda galutinio vartojimo prekes.

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad pastebima priklausomybė tarp Rusijos mažmeninės prekybos nuosmukio ir Lietuvos eksporto į šią šalį mažėjimo. Pavyzdžiui, 2008–2009 m. Rusijos vidaus vartojimui smunkant iki 20 proc., Lietuvos eksportas į šią šalį susitraukė maždaug 40 proc.

Eksportas į Rusiją sudaro maždaug penktadalį visos Lietuvos užsienio prekybos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...