captcha

Jūsų klausimas priimtas

Puodelyje kavos nuskandina net prabangias atostogas

Puodelis kavos ar atostogos užsienyje su visais patogumais metų pabaigoje? Dažnas kavinių lankytojas, gurkšnodamas kasdienę kavą už 5 litus, tokio klausimo sau neužduoda.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Puodelis kavos ar atostogos užsienyje su visais patogumais metų pabaigoje? Dažnas kavinių lankytojas, gurkšnodamas kasdienę kavą už 5 litus, tokio klausimo sau neužduoda.

Išleidžia per tūkstantį litų

Retas kuris, kasdien leidžiantis sau prieš darbą ar per pietų pertrauką pasimėgauti puodeliu kavos specializuotose kavinėse, suskaičiuoja, kiek jam tai atsieina per mėnesį ar metus. O skaičiai glumina: kasdien 5 litus kavai skiriantis gyventojas per mėnesį išleidžia vidutiniškai 150 litų, per metus – daugiau nei 1,8 tūkst. litų. Tai yra daugiau, nei, pavyzdžiui, kainuotų savaitės trukmės atostogos 4,5 žvaigždutės viešbutyje Graikijoje.

Kad iš pažiūros nedidelės išlaidos kavai gyventojų neglumina, byloja didelis specializuotų kavinių pardavimas.

Vieno kavinių tinklo „Coffee Inn“ įkūrėjo, komunikacijos ir įvaizdžio vadovo Nido Kiuberio teigimu, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kavinėse kasdien iš viso parduodama 4–5 tūkst. puodelių kavos. Šiuose miestuose yra 20 kavinių, tad nesunku suskaičiuoti, kad kiekvienoje jų kasdien išgeriama vidutiniškai po 225 puodelius kavos.

Smulkmenų neįvertina

Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, didžioji dalis žmonių neįvertina išlaidų smulkmenoms ir dažnai jas nesusimąstydami priskiria prie būtinųjų: „Juo labiau kad keli litai atrodo nereikšmingi – žmonės paprasčiausiai nesuskaičiuoja, kokia susidaro bendra suma. Tačiau kai bendras išlaidas įvertina, savo įpročius pradeda keisti.“

O. Bložienė gyventojams patarė nuosekliai vesti savo biudžetą ir išlaidų smulkmenoms neįvardyti kaip „įvairios išlaidos“, „smulkmenos“ ar „kita“. Anot jos, išlaidos kavai ir kitoms smulkmenoms turėtų būti įvardytos aiškiai, kad vėliau gyventojas jas galėtų suskaičiuoti ir įvertinti.

Pašnekovė pabrėžė, kad taupymas yra ilgas procesas, todėl atsisakę išlaidų smulkmenoms greito efekto tikėtis neturėtų. Anot jos, pakeisti įpročius gana sunku, tačiau išsikėlus aiškius tikslus tai padaryti lengviau.

„Bet kokiu atveju taupymas prasideda nuo tikslų. Jei žmogus aiškiai įvardija tikslą susitaupyti atostogoms ar pan., tuomet jis pasiryžęs atsisakyti smulkmenų, nebūtinų išlaidų ir kontroliuoti biudžetą. Tačiau retas kuris įpročius pakeičia, jei tiesiog nusprendžia pradėti taupyti“, – sakė O. Bložienė.

Juo labiau kad rasti alternatyvų, kaip pabrėžė pašnekovė, nesunku. Pavyzdžiui, kartą už 20 litų įsigijęs termosinį kavos puodelį gyventojas gali mėgautis kava darbe ar eidamas gatve. „Alternatyvų yra, tik reikia neužmerkti prieš jas akių. Tačiau žmonės dažnai ignoruoja jiems siūlomas alternatyvas, nors jų gyvenimo būdui ir kokybei jos nekenkia“, – sakė ji.

Paklausa tik auga

N. Kiuberis sakė, kad perkančių kavą skaičius nuo pat įsikūrimo dienos prieš penkerius metus nuosekliai auga. Anot jo, tai galima pastebėti ir iš vis dažniau gatvėje sutinkamų žmonių su puodeliu kavos rankoje.

Pašnekovo manymu, vis daugiau gyventojų atranda malonumą gurkšnoti kavą pakeliui. Be to, geriančių kavą skaičius didėja ir dėl kavinių plėtros. „Mes įsikuriame tik strategiškai geriausiose vietose, kur eidamas žmogus gali nesunkiai mus pamatyti“, – sakė jis.

Bendrovės „Ex Prompto“, valdančios kavinių tinklą „Vero Cafe“, direktorės Laimos Vėželienės teigimu, toliau augantis kavos vartojimas susijęs su gera kavos kokybe ir kavinių tinklų plėtra.

N. Kiuberis buvo įsitikinęs, kad kavos vartojimas ir toliau augs, nes šalis dar nepasiekė kavos vartojimo aukštumų. Pavyzdžiui, pasižvalgius į kaimynus skandinavus ir jų kavos vartojimo statistiką matyti, kad vartojimo mastu jie Lietuvą lenkia du tris kartus.

Rinka plečiasi

Besiformuojantis gyventojų įprotis paišlaidauti kavai bei gurkšnoti ją einant pakeliui į darbą ar susitikimo vietą ne tik skatina plėsti kavinių tinklus. Į rinką, greta senbuvių, išdrįsta įsilieti ir nauji prekių ženklai.

Anot N. Kiuberio, natūralu, kad bręstant specializuotų kavinių rinkai atsirado nemažai sekėjų. Jis patvirtino, kad konkurencija stiprėja, tačiau į ją sakė žiūrįs ramiai: „Vietos po saule visiems užtenka, juo labiau kad nepastebime, jog mažėtų mums ištikimų klientų gretos.“

„Konkurencija – variklis, skatinantis tobulėti ir ieškoti savo krypties. Nors kavinių, siūlančių kavą išsinešti, yra, jos visos turi savo braižą“, – sakė bendrovės „Delano“ direktorė Asta Jokubauskienė apie neseniai į rinką įsiliejusių kavinių „Caif Cafe“ perspektyvas.

L. Vėželienės teigimu, naujų rinkos žaidėjų atsiradimas skatina pasitempti rinkos senbuvius ir nepamiršti laikytis pagrindinio dalyko – kokybės.

A. Jakubauskienė patikino, kad gyventojų susidomėjimas naujai duris atvėrusia kavine buvo didelis, tačiau nusistovėjusius pirkėjų srautus bus galima fiksuoti tik po pusmečio. Anot pašnekovės, kavos pardavimas bendrovės valdomose bendrovėse šaltuoju metų laikotarpiu, palyginti su šiltuoju, išauga apie 15 proc. Todėl manoma, kad panašus šuolis bus pastebimas ir naujose specializuotose kavinėse.

Rudenį pardavimas nesmuks

N. Kiuberis pripažino, kad kavos verslas labai priklausomas nuo orų. Anot jo, šviečiant saulei apyvarta gali padidėti 50 proc. ir tiek pat sumažėti lyjant. Apyvartą sureguliuoja tai, kad dalis kavinių įsikūrusios prekybos centruose, kur oras nesvarbus, o vasarą paprastai lauke sėdintys lankytojai rudenį prieglobstį randa kavinės viduje.

„Rudenį ir žiemą daugėja viduje sėdinčių lankytojų ir šiek tiek mažėja išsinešančių kavą. Tačiau žmonės jau yra pakankamai įpratę nusipirkti kavos ir neštis ją į darbą, susitikimą ar galiausiai išgerti automobilyje. Todėl šis įprotis kartais nepavaldus net orui“, – sakė N. Kiuberis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close