captcha

Jūsų klausimas priimtas

100 kainų, kurios patvirtins arba paneigs didžiausią euro mitą

Latvija, šiemet įsivedusi eurą, stebėjo, kaip pasikeitė 120-ies prekių ir produktų kainos, jas perskaičiuojant iš latų į eurus. Lietuvoje vasarą planuojama apsispręsti, kokių produktų ir paslaugų kainos bus nagrinėjamos, jei šalyje bus įvestas euras.

Latvija, šiemet įsivedusi eurą, stebėjo, kaip pasikeitė 120–ies prekių ir produktų kainos, jas perskaičiuojant iš latų į eurus. Lietuvoje vasarą planuojama apsispręsti, kokių produktų ir paslaugų kainos bus nagrinėjamos, jei šalyje bus įvestas euras.

Nustatyta, kad iš 120 Latvijoje stebėtų kainų 90 proc. jų išliko stabilios, 5 proc. padidėjo, 5 proc. – sumažėjo. Kainos Latvijoje keitėsi ir dėl natūralių priežasčių, pavyzdžiui, infliacijos, žaliavų brangimo, tačiau visgi pastebėta, kad būta ir pažeidimų: daugiau jų fiksuota smulkaus verslo veiklos sferose, pavyzdžiui, kavinėse, kirpyklose.

Lietuvoje ne anksčiau kaip liepą planuojama skelbti 100 stebimų produktų ir paslaugų sąrašą, tačiau kas į jį bus įtraukta – dar tariamasi. Šį sąrašą rengia Lietuvos statistikos departamentas, konsultuodamasis su įvairiomis organizacijomis, pavyzdžiui, prekybininkų ir paslaugų sektoriaus atstovais.

„Mes turime savo matymą iš anksčiau, kokių prekių kainas būtų galima stebėti“, – dėstė L. Vilimas.

L. Vilimas pasakoja, jog prieš keletą metų prekybininkai sudarė žinomų prekių ženklų gaminių sąrašą, kurį būtų galima naudoti tikrinant, kaip keitėsi gaminių kainos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

„Tai buvo arba žinomų prekės ženklų gaminiai arba tokios prekės kaip druska, grietinė, grikiai, obuoliai, paprika ir taip toliau“, – vardijo jis.

Prekybininkų siūlytame prekių sąraše yra jogurtų, saldumynų, vaisių ir daržovių, saldumynų, gaiviųjų ir svaigiųjų gėrimų, makaronų, kavos, prieskonių, prausimosi, skalbimo bei valymo prekių, cigarečių, sauskelnių, mėsos ir pieno gaminių, energetinių gėrimų ir kitų prekių.

Abejoja stebėjimo nauda

Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analizės vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius mano, jog 100 stebimų produktų sąrašas nepadės pasiekti norimo efekto.

„Kai mes kalbame apie perėjimą prie euro ir kainų kilimą, reikia prisiminti, kad yra natūrali ir manipuliacinė infliacija, pastaroji yra kai kainas padidina nelabai sąžiningi produktų pardavėjai ar prekių tiekėjai. Be abejo, mes neišvengsime natūralios infliacijos“, – mano specialistas.

Visgi jis abejoja, kad 100–120 prekių kainų stebėjimas yra tikslingas, nes didesnį vaidmenį kontroliuojant kainas turės vartotojai.

„Žmonės stebi kainas, ypač joms jautresni vartotojai, ir apgauti pirkėjų nepavyks. Tie gamintojai arba prekybininkai, kurie nelabai sąžiningai elgsis, praras dalį savo klientų – Lietuvoje yra pakankama konkurencija, kad būtų galima pereiti prie kito gamintojo produkto ar prie kito prekybos tinklo, kuris elgiasi sąžiningiau“, – sako A. Urbonavičius.

Anot jo, kai bus paskelbtas 100 stebimų prekių ir paslaugų sąrašas, su šios kategorijos kainomis bus elgiamasi atsargiau.

„Visi puikiai supranta, kokių produktų kainos yra stebimos, be abejo, niekas jų kainų tuomet ir nekels. Bet yra keliasdešimties tūkstančių prekių asortimentas didžiuosiuose prekybos centruose, tad, manau, kainų pokyčius sutvarkys rinka, – dėsto A. Urbonavičius. – Prie kiekvieno pardavėjo pastatyti prievaizdą yra neįmanoma, bet jeigu kainos bus sukeltos dirbtinai, vartotojai reaguos.

Pasižiūrėkite, kas pasidarė baldų rinkoje, kai atėjo „Ikea“: kuo didesnė konkurencija, tuo geriau.“

Jis mano, kad Lietuvoje yra per dažnai gąsdinama, jog įsivedus eurą padidės kainos, bet neprimenama, kad kainos ir taip didėja natūraliai, pavyzdžiui, brangstant žaliavoms.

„Reikia suprasti, jog kinta ir žaliavų kainos, niekas nežino, kiek kainuos koks nors kakavos sviestas ir kaip tai atsilieps šokolado kainoms. Tai buvo galima pastebėti su kava: prieš keletą metų ji pabrango, o dabar vėl atpigo – jos kaina priklauso nuo žaliavų“, – pavyzdį pateikia jis.

Siūlo stebėti paslaugų kainas

Latvijoje buvo stebimos ne tik prekių, bet ir paslaugų kainos. Tam pritaria tiek L. Vilimas, tiek A. Urbonavičius.

„Mes visą laiką sakome, kad reikia stebėti ir paslaugų kainas, nes būtent šiame segmente ir galima tikėtis didžiausio kainų padidėjimo – tokia tendencija pastebėta kitose šalyse. Paslaugos, pavyzdžiui, kino teatrų, kavinių, taksi yra skirtos ne žemiausių pajamų žmonėms. Jei paslaugų teikėjams norėsis apvalaus skaičiaus ir keičiant valiutą reikės apvalinti į didesnę pusę, jie ir apvalins“, – mano L. Vilimas.

A. Urbonavičius laikosi kitos nuomonės: nors paslaugų kainas reikia stebėti, Lietuvoje jos jau yra labai didelės, tad jų teikėjai brangindami paslaugas rizikuoja prarasti klientų.

„Paslaugomis naudojasi ne tik vidurinioji klasė ir turtingi Lietuvos žmonės, bet visi gyventojai. Mes negalime išgyventi be paslaugų: be siuvyklų, batų taisyklų. Mano manymu, Lietuvoje paslaugų kainos jau yra pakilusios į nenormalų lygį. Pasižiūrėkite, kas darosi su statybos darbų kainomis, niekas nenori namų renovuoti, o darbininkai išvažiuoja. Jeigu anksčiau Lietuva buvo žymi savo pigiomis informacinių technologijų (IT) paslaugomis, tai dabar surasti IT specialistą yra neįmanoma misija“, – sako jis.

Anot jo, paslaugų teikėjai supranta, kad kainų negali didinti neribojamai, tačiau jie nesutiks ir dirbti nuostolingai: kiek paslauga kainuos rinkoje, tokia jos kaina ir bus.

Pašnekovas apibendrina, jog draudimais rezultatą pasiekti bus sunku, bet stebėti pokyčius – galima, nes tai yra įprasta praktika.

Ką stebėjo latviai

Latvijoje iš pasirinkto produktų sąrašo daugiau nei pusę sudarė maisto produktai ir gėrimai.

Stebėta, kaip pasikeitė ryžių, grikių, makaronų, avižinių dribsnių, kelių rūšių duonos, vaflių, sausainių, šokolado ir saldainių, cukraus, kavos bei arbatos, taip pat druskos ir prieskonių kainos.

Fiksuoti kiaušinių, kiaulienos, jautienos, vištienos, lašišos, silkės ir skumbrės kainų pokyčiai, taip pat į stebimų produktų sąrašą pateko tokie gaminiai kaip dešros ir dešrelės, koldūnai, krabų lazdelės, sūriai ir kiti pieno gaminiai, bulvių traškučiai, margarinas, aliejus. Vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, obuolių, apelsinų, bananų, vynuogių, agurkų, pomidorų, morkų, kopūstų, saldžiųjų paprikų, šaldytų daržovių, bulvių kainos.

Gėrimų sąrašą sudarė mineralinis, apelsinų sultys, gėrimų iš automato kainos, 0,5 l ir 2 l talpomis išpilstytas alus, sidras, vynas, brendis, degtinė, viskis ir šampanas. Stebėtos ir kelių rūšių cigarečių kainos, benzino ir dyzelino verčių pokyčiai.

Iš ne maisto prekių nagrinėta, ar pabrango vyriškų medvilninių kojinių pora ir moteriškos 20 denų pėdkelnės, muilas, šampūnas, dušo želė, dantų pasta, skutimosi priemonės, indų ploviklis, skambimo milteliai, vamzdžių valiklis, taip pat vaistai: nuo peršalimo, nuo skrandžio veiklos sutrikimų, pleistrai ir maisto papildai, pavyzdžiui, žuvų taukai.

Paslaugų sektoriuje nuspręsta stebėti, kaip keitėsi banko kortelių aptarnavimo mokesčiai, grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų kaina, komisiniai mokesčiai perkant arba parduodant valiutą, užsienio valiutos keitimo mokestis naudojant ne grynuosius, mėnesinis kortelės aptarnavimo mokestis.

Nagrinėta, ar padidėjo interneto perkėlimo mokestis, ar brango automobilių remontas, vairavimo mokyklų paslaugos, cheminis valymas, skalbimas, batų pakaustymas, ar didėjo mokesčiai už automobilio stovėjimą, pastatų administravimą, vandenį, dujas, elektrą ir šilumą, kaip pasikeitė laiškų siuntimo, važiavimo traukiniais, taksi ir viešuoju transportu kainos.

Tikrinta, ar padidėjo išankstinio apmokėjimo pokalbio telefonu tarifas, ar brango bilietas į kiną, baseiną, muziejus, kaip pasikeitė paslaugų kainos kirpyklose, soliariumuose, viešbučiuose ir kavinėse, ar brango spauda.

Pavyzdžiui, stebėta, ar kavinėse pabrango puodelis juodos kavos, salotos, alus, šviežios sultys, sriuba, dešrainiai.

Eurą planuoja nuo 2015–ųjų

Lietuva 19–ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą.

Liepą Europos Sąjungos Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą.

Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą. Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...