captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: raštiškas „Gazprom“ pasiūlymas nepriimtinas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad Rusijos dujų milžino „Gazprom“ raštu atsiųsti pasiūlymai yra nepriimtini, tačiau derybas reikia tęsti toliau. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad „Gazprom“ Lietuvai dar niekada nėra siūlęs tokios mažos kainos, žinoma, mainais į „arbitražinių ir kitų klausimų išsprendimą“.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad Rusijos dujų milžino „Gazprom“ raštu atsiųsti pasiūlymai yra nepriimtini, tačiau derybas reikia tęsti toliau. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad „Gazprom“ Lietuvai dar niekada nėra siūlęs tokios mažos kainos, žinoma, mainais į „arbitražinių ir kitų klausimų išsprendimą“.

„Gautas dokumentas yra labai panašus į gautą praėjusių metų balandį, kuriame išlieka panašūs pasiūlymai, tik pokyčių yra dėl kainų labai trumpam trejų metų laikotarpiui. Pasiūlymų esmė yra išlaikyta tokia pati kaip prieš metus, kai įvertinau, kad sąlygos Lietuvai yra nepriimtinos. Galime pasakyti, kaip ir nuogąstavome prieš porą savaičių, kad žodžiu sakoma viena, o raštu atsiranda labai keisti, neišsamūs, netikslūs ir nekonkretūs pasiūlymai, kurie jokiu būdu negarantuoja mums visų kitų sąlygų. Todėl kol kas toks raštiškas pasiūlymas yra nepriimtinas“, – antradienį žurnalistams sakė šalies vadovė.

D. Grybauskaitė nenorėjo detalizuoti „Gazprom“ atsiųsto dokumento: „Kalbėti apie nuolaidas turbūt neverta, nes yra visas kompleksas sąlygų, apie ką kalbama pasiūlyme. Tai liečia ir arbitražinius ginčus, ir mūsų „Amber Grid“ situaciją, ir sutarties laiką. Kalbėti galima tik apie bendrą paketą, todėl diskutuoti apie atskiras nuolaidas yra beprasmiška“.

„Norėčiau, kad visiems būtų aišku ir nebūtų iliuzijų – kainos nuolaidos siūlomos mūsų pačių sąskaita“, – pridūrė šalies vadovė.

Pasak jos, du trečdaliai „Gazprom“ pasiūlymo yra nepriimtina. „Visa kita yra konfidencialu“, – teigė prezidentė.

Tuo metu po susitikimo su šalies vadove premjeras A. Butkevičius žurnalistams sakė, kad pirmadienį iš „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio telefonu išgirdęs, kad galioja visi žodiniai pasiekti susitarimai.

„Apie kai kuriuos punktus, kurie atsirado Lietuvos gautame dokumente, nebuvo kalbėta. Jie buvo aptarti praėjusį balandį. Jo atsakymas buvo paprastas, kad tai yra derybinis klausimas“, – teigė jis.

Premjeras pripažino, kad derybose Sočyje pavyko žodiškai sutarti dėl gerokai mažesnės kainos.

„Derybų metu pasiekėme, kad kaina būtų gerokai mažesnė nei buvo anksčiau nurodyta derybose. Niekada Lietuvai nebuvo siūlyta tokios žemos kainos kaip dabar pasiekta derybų metu. Savaime suprantama, kad arbitražiniai, kiti teisiniai klausimai turi būti išspręsti“, – teigė A. Butkevičius.

Premjeras anksčiau yra užsiminęs, kad derybose su „Gazprom“ buvo kalbama ir apie didesnę nei 40 proc. nuolaidą.

Anksčiau premjeras yra sakęs, kad su „Gazprom“ norima derėtis penkiais klausimais: kainos, dujų tranzito į Karaliaučių, trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo, numatančio visišką dujų tiekimo ir perdavimo veiklų atskyrimą, „Gazprom“ turimų „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujų“ akcijų.

Paskutinėje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje nurodoma, kad antrąjį praėjusių metų ketvirtį prie Lietuvos sienos dujos kainavo apie 418 eurų (1443 Lt), tuo metu latviai mokėjo apie 379 eurus (1308 Lt), estai – 376 eurus (1298 Lt). Iš šios ataskaitos matyti, kad Baltijos šalys ir Čekija už dujas moka brangiausiai visoje ES.

Dabartinė dujų tiekimo sutartis su Rusijos dujų koncernu baigia galioti 2015 m. pabaigoje.

DELFI primena, kad 2012 m. Lietuva kreipėsi į Stokholmo arbitražo teismą prašydama priteisti beveik 5 mlrd. Lt kompensaciją dėl Lietuvai taikytų nesąžiningai didelių dujų kainų. Tuo metu „Gazprom“ taip pat yra pateikusi ieškinį prie Jungtinių Tautų veikiančiam arbitražui dėl „Lietuvos dujų“ veiklos išskaidymo.

„Gazprom“ pyktį sukėlė Lietuvos siekis įgyvendinti griežčiausią Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo variantą, kuris reikalauja visiškai atskirti dujų pardavimo ir infratruktūros veiklas. Dėl to buvo imtasi bendrovės „Lietuvos dujos“ skaidymo ir atskirtas perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,7 proc. „Lietuvos dujų" akcijų, „Gazprom“ – 37,06 proc., o Vokietijos „E. ON Ruhrgas International" – 38,9 proc. akcijų. Toks pat akcijų pasidalijimas yra ir perdavimo sistemos operatoriuje „Amber Grid“.

Tačiau europinė direktyva, kuria remiantis ir atliktas skaidymas, reikalauja, kad šios veiklos negali būti tų pačių savininkų rankose, todėl su „Gazprom“ reikia sutarti, kaip perimti jo valdomas „Amber Grid“ akcijas.

Taip pat anksčiau buvo pasirodę žinių, kad „Gazprom“ esą nori tarpvyriausybinės sutarties, kuri reglamentuotų dujų tranzitą į Kaliningrado sritį, tačiau Lietuva siūlo apsiriboti komercine sutartimi tarp įmonių.

Šiuo metu „Gazprom“ yra vienintelis dujų šaltinis Lietuvai, tačiau planuojama, kad situacija pasikeis, kai nuo 2015 m. pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...