captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lemiamas mūšis dėl referendumo: parašų užtenka, lems politika?

Garsiojo referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams likimą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) šįvakar greičiausiai lems ne iniciatorių surinktų parašų kiekis – jų, regis, vis dėlto užtenka tam, kad referendumas įvyktų.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Garsiojo referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams likimą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) šįvakar greičiausiai lems ne iniciatorių surinktų parašų kiekis – jų, regis, vis dėlto užtenka tam, kad referendumas įvyktų.

Tad tai, ar leisti šį referendumą, VRK nariai, ar bent dalis jų, spręs vadovaudamiesi savo politinėmis pažiūromis į šią iniciatyvą. Todėl komisija vėl gali suskilti į kelias dalis ir vienoks ar kitoks jos sprendimas gali būti priimtas itin nedidele persvara.

Prieš žemės pardavimą užsieniečiams agituojančių referendumo organizatorių pristatyti patikslinti parašai buvo baigti tikrinti praėjusį penktadienį. Juos tikrinusios rašysenos ekspertės dirbo net kelias dienas ir turėjo patikrinti per 75 bylas.

Parašų turėtų užtekti

Kaip pirmadienį lrytas.lt sakė šį klausimą kuruojantis VRK narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Rokas Stabingis, šiuo metu tinkamais pripažintų parašų referendumui skelbti „kaip ir užtenka“.

„Ekspertės pripažino netinkamais 348 parašus, kuriuos mes komisijoje ir turėtume išbraukti iš bendro skaičiaus. Tačiau pagrindinis skaičius yra tas, kad iniciatoriai turi 28 parašų „pliusą“. Tiek parašų yra virš reikalingos 300 tūkst. ribos.

Tačiau, manau, tas „pliusas“ turėtų padidėti dar maždaug keliomis dešimtimis. Mat greičiausiai dalis ekspertų išbrokuotų parašų yra tie patys, kuriuos mes esame anksčiau patys išbrokavę“, – sakė R.Stabingis.

Taigi, pasak VRK nario, parašų skaičiaus užtenka, kad referendumas būtų paskelbtas – žinoma, jei būtent parašų skaičių VRK nariai laikys ne tik pagrindiniu, bet ir vieninteliu argumentu.

Skirtingos partijos – skirtingos nuostatos

Tačiau, panašu, taip nebus ir VRK sprendimui įtakos gali turėti jos narių pažiūros, ar tokia iniciatyva apskritai yra leistina, ar ne. O tai, kad VRK šiuo požiūriu yra labai margas darinys, parodė sausio pabaigoje vykęs balsavimas, kai VRK nariai sprendė dėl pasiūlymo apskritai nutraukti referendumo procedūras, net nebaigus tikrinti visų parašų.

Mat dar prieš kelias dienas iki to savo išaiškinimą kitu klausimu buvo paskelbęs Konstitucinis teismas (KT), kuris, be kita ko, pareiškė, jog Konstitucija gali būti keičiama tik taip, kad pakeistos jos dalys neprieštarautų kitoms esminėms jos nuostatoms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams.

Tad tų politinių jėgų atstovai komisijoje, kurios referendume įžvelgia pavojų Lietuvos narystei Europos Sąjungoje (ES), nusprendė, kad toks KT sprendimas leidžia komisijai tiesiog nutraukti visas procedūras, nes pati referendumo iniciatyva ir yra pavojinga konstituciškai įtvirtintai Lietuvos narystei ES ir jai prieštarauja.

Tačiau kiti komisijos nariai, tarp jų ir pats pirmininkas Zenonas Vaigauskas, manė, kad to negalima daryti grynai teisine prasme, nes nei VRK neturi tokių įgaliojimų, nei apskritai galima nutraukti procesą tokioje stadijoje. Taigi, šie VRK nariai manė, kad šį klausimą turi spręsti Seimas, kuriam apskritai teks perimti šį reikalą, jei VRK palaimins referendumą.

Tuo tarpu kita VRK dalis – pirmiausiai, valdančiųjų „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ bei su iniciatoriais susijusio „Drąsos kelio“ atstovai manė, kad referendumas apskritai yra reikalingas dalykas. Mat šios partijos tiesiog naudojasi šia istorija, kaip dar viena proga pasireklamuoti.

Taigi, VRK tuomet balsuodamas dėl dalies savo narių iniciatyvos nutraukti procedūras, apskritai nepriėmė, nes skilo į tris dalis. „Už“ tai, kad referendumas būtų išmestas į šiukšlių dėžę, balsavo 8 komisijos nariai – konservatoriams atstovaujantis Valdas Benkunskas, socialdemokratų atstovė Živilė Verbylaitė, R.Stabingis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Urbanas, Lietuvos teisininkų draugijos deleguoti Ligita Klapavščiuk ir Jonas Udris bei teisingumo ministro deleguota Elena Masnevaitė.

„Prieš“ tokia iniciatyvą balsavo „Drąsos kelio“ atstovė Irena Malinauskienė, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovė Danutė Maskeliūnienė, „darbintis“ Vygandas Kastanauskas ir Lietuvos teisininkų draugijai atstovaujantis Julius Jasaitis.

„Susilaikė“ taip pat keturi VRK nariai – pats Z.Vaigauskas, deleguotas Seimo pirmininko, teisingumo ministro deleguoti Laura Gumuliauskienė ir Justinas Žilinskas bei teisininkų draugijai atstovaujanti Laura Matjošaitytė.

Privalo išeiti iš aklavietės

Toks balsavimas ir lemiamas Z.Vaigausko balsas reiškė, kad visa komisija nepasisakė nei „už“, nei „prieš“, o apskritai nepriėmė jokio sprendimo.

Taigi, jeigu ir bus pripažinta, kad parašų referendumui užtenka, neatmestina, kad VRK nariai gali sverti ir savo politines pažiūras. Kai kurie iš jų neoficialiai pripažįsta, jog taip ir darys ir teigiamas parašų skaičius jų balsavimo tikrai nelems.

Žinoma, menkai tikėtina, kad balsai dabar pasiskirstys taip pat ir kad „prieš“ tuometinį pasiūlymą balsavę arba „susilaikę“ komisijos nariai būtinai rems ir pačią referendumo iniciatyvą. Bet kokiu atveju, net jei ir per pirmą balsavimą VRK ir vėl nepriimtų jokio sprendimo, jai greičiausiai tektų balsuoti tol, kol būtų kažkoks rezultatas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...