captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latvija kol kas nesako, ar pirks dujų iš Lietuvos SGD terminalo

Latvija kol kas nežino, ar pirks dujų iš Klaipėdoje gruodį pradėsiančio veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Anot Latvijos premjerės, tai priklausys nuo ekonominių rodiklių.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Latvija kol kas nežino, ar pirks dujų iš Klaipėdoje gruodį pradėsiančio veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Anot Latvijos premjerės, tai priklausys nuo ekonominių rodiklių.

„Suprantama, mes dar turėtume tai aptarti su premjeru (A. Butkevičiumi – BNS), tačiau ekonominiai rodikliai turi labai didelę svarbą. Kiek man yra žinoma, Latvijoje iš Inčukalnio požeminės saugyklos į Lietuvą taip pat yra tiekiamos dujos“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė Laimduota Straujuma, atsakydama į klausimą, ar Latvija svarstytų galimybę pirkti dujų iš Lietuvos SGD terminalo, jei jos būtų pigesnės nei „Gazprom“.

„Verslo žinios“ anksčiau rašė, kad neoficialiomis žiniomis, šiek tiek daugiau nei prieš metus Latvijos atstovai domėjosi galimybe per terminalą Klaipėdoje įsigyti iki pusės milijardo kubų dujų. Tačiau pernai pavasarį latvių požiūris į Klaipėdos terminalo galimybes pasikeitė iš esmės, o interesas išsisklaidė.

Pernai gruodį dienraštis skelbė, kad Latvija ketveriems metams siekia apriboti savo dujų rinką – jei šalies parlamentas pritars, iki 2017 metų nė vienas Latvijos vartotojas negalės dujų nusipirkti per SGD terminalą Klaipėdoje.

Lietuvai statant SGD terminalą Klaipėdoje, iš kurio dujos galėtų būti tiekiamos ir Latvijai, bendrovė „Lietuvos dujos“ jau ruošiasi statyti antrąją dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai liniją. Nuo Kuršėnų dujotiekis eina į Inčukalno dujų saugyklą Latvijoje, todėl Lietuva galėtų pasinaudoti saugykla.

„Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis yra sakęs, kad daugiau nei dukart praplatintas dujotiekis nuo Klaipėdos iki Kuršėnų SGD terminalą galėtų paversti regioniniu. Anot jo, nutiesus naują 700 mm vamzdį, terminalo pajėgumas galėtų būti iki 2 mlrd. kubų dujų per metus, o be jo jis liks 1,2–1,5 mlrd. kubų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...