captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas kaltas dėl cigarečių kontrabandos: banderolių gamintojai meta iššūkį „Philip Morris“

Artėjant galutiniam balsavimui dėl naujos Tabako direktyvos, Europos Parlamento (EP) nariams buvo pateikta informacija, esą neteisėtoje prekyboje tabako gaminiais dalyvauja net patys didžiausi tabako pramonės banginiai. Savo ruožtu Lietuvoje veikiančių „Philip Morris Baltic“ ir „JTI Baltic“ atstovai tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir sako, kad už jų kyšo kovai su kontrabanda skirtas banderoles norinčios gaminti šveicarų įmonės „Sicpa“ ausys.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Artėjant galutiniam balsavimui dėl naujos Tabako direktyvos, Europos Parlamento (EP) nariams buvo pateikta informacija, esą neteisėtoje prekyboje tabako gaminiais dalyvauja net patys didžiausi tabako pramonės banginiai. Savo ruožtu Lietuvoje veikiančių „Philip Morris Baltic“ ir „JTI Baltic“ atstovai tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir sako, kad už jų kyšo kovai su kontrabanda skirtas banderoles norinčios gaminti šveicarų įmonės „Sicpa“ ausys.

Į Lietuvą gabenamos kontrabandinės cigaretės jau daugelį metų ne tik daro nuostolį legaliai savo prekes šalyje pardavinėjančioms įmonėms, bet ir kenkia viešiesiems finansams, nes už jas rūkaliai akcizo nemoka. Įvairiais skaičiavimais, nelegali cigarečių rinka Lietuvoje gali sudaryti apie trečdalį visų parduodamų rūkalų, o dėl to valstybė netenka per 300 mln. litų pajamų.

Nors kovą su kontrabanda skelbė bene kiekviena pastarąjį dešimtmetį ir seniau valdžiusi vyriausybė, ši negyjanti žaizda išlieka neišsprendžiama problema.

Tačiau dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius rankų nenuleidžia – vasario pradžioje pareiškė, jog viena iš priemonių prieš šešėlinę cigarečių rinką bus stiprinama banderolių kontrolė. Apie tai diskutuojama ir EP priimant naująją Tabako direktyvą, kurią patvirtinus pakuotės būtų ženklinamos unikaliu ir saugiu būdu, o jų judėjimas registruojamas. Specialistų teigimu, visame pasaulyje įgyvendinta stebėjimo ir sekimo sistema leistų efektyviau kontroliuoti rūkalų gamybą ir prekybą.

Būtent tokias pakuotes, LRT.lt šaltinių teigimu, norėtų gaminti įvairių dokumentų, banknotų ir loterijos bilietų saugumo sprendimus siūlanti Šveicarijos įmonė „Sicpa“.

Kaltinimai – oficialiame dokumente

Apie tai, kad į nelegalią prekybą tabako gaminiais yra įsivėlusios didžiausios cigaretes gaminančios bendrovės, pranešta sausio pabaigoje Europos Parlamente vykusioje konferencijoje apie cigarečių kontrabandą. Dar prieš renginį išplatintame 102 puslapių dokumente rašoma:

„Remiantis [Europos] Komisijos komunikatu, dideli kiekiai cigarečių tikriausiai yra nelegaliai gaminami ES viduje. Žinomų nelegalių gamyklų skaičius sparčiai išaugo nuo penkių 2010 iki devynių 2011 metais“.

Dokumente taip pat cituojamas Europos vėžio lygų asociacijos advokatas bei tabako kontrolės ir tarptautinis neteisėtos prekybos tabako gaminiais ekspertas Lukas Joossensas, savo prezentacijoje tikinęs, jog į cigarečių kontrabandą yra įsivėlusi ir „Philip Morris International“.

Jis taip pat priminė, jog Europos Komisija dar 2000 m. pateikė ieškinius „Philip Morris International“ ir kitoms tabako bendrovėms, kaltindama juos cigarečių kontrabanda. Byla prieš „Phillip Morris“ buvo nutraukta 2004 m., po to, kai bendrovė įsipareigojo per 12 metų sumokėti Europos Sąjungai 1 mlrd. eurų ES kovos su kontrabanda iniciatyvoms. Panašios sutartys buvo sudarytos ir 2007 m. su „Japan Tobacco International“, o 2010 m. – su „British American Tobacco“ ir „Imperial Tobacco“.

Renginyje taip pat dalyvavo „Sicpa“ atstovas Leszekas Bartlomiejczykas, kurio pranešimą tiesiogiai internetu stebėjęs „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Baltijos šalims Gintautas Dirgėla tikino, jog „Sicpa“ savo produkciją stengiasi pateikti kaip vienintelę įmanomą išeitį kovoje su cigarečių kontrabanda.

Didžiausias kontrabandos šaltinis – vienas fabrikas Baltarusijoje

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, pernai Lietuvos pasieniečiai sulaikė 2,5 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių.

Lietuvos muitinė pateikia duomenis, kad jos pareigūnai 2013 m. sulaikė 117 mln. cigarečių vienetų (apie 5,85 mln. pakelių, skaičiuojant, kad viename yra 20 cigarečių).

„Tai yra populiariausia į šalį bandoma gabenti kontrabandinė prekė. Išliko tendencija, kad dažniausiai rūkalus bandoma gabenti iš Baltarusijos, kur jų pakelio kaina nesiekia 2 litų“, – rašoma metų pradžioje tarnybos išplatintame pranešime žiniasklaidai.

BFL/VSAT nuotr.

VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis atkreipė dėmesį, jog didžiausia dalis į Lietuvą patenkančių kontrabandinių cigarečių yra pagaminama Baltarusijos Gardino mieste esančiame „Neman“ fabrike. Jame gaminamos nelegalių cigarečių pirkėjams gerai žinomos „Fest“, „Minsk“, „Premier“, „Queen“, „NZ“ rūšių cigaretės.

Šie prekių ženklai pastaraisiais metais pakeitė anksčiau populiariausiais buvusius „Saint George“ rūkalus, gaminamus Rusijoje. Taip atsitiko po to, kai pasienyje su Rusija buvo įgyvendinti sienos apsaugos stiprinimo darbai ir įdiegta moderni sienos kontrolės įranga. VSAT teigimu, tai buvo viena priežasčių, kodėl kontrabandininkai savo veiklą perkėlė į pasienį su Baltarusija, kurio priežiūra dar nėra tokia stipri.

„JTI Baltic“ („Japan Tobacco International“ atstovybė Lietuvoje) korporatyvinių reikalų vadovas Ramūnas Mačius teigė, kad, jo duomenis, „Neman“ fabrike gali būti pagaminama iki 80 proc. visų į Lietuvą patenkančių kontrabandinių cigarečių.

„Neman“ ryšiai su Lietuva

Oficialioje fabriko „Neman“ interneto svetainėje nurodoma, kad jis yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su „British American Tobacco“ ir „Japan Tobacco International“ įmonėmis. Dėl to jis gali gaminti šioms bendrovėms priklausančių prekės ženklų cigaretes – „Lucky Strike“, „Kent“, „Pall Mall“, „Pall Mall Super slims“, „Capri Super slims“, „Monte Carlo Super slims“, „Winston Super slims“ ir kitas. Tačiau šios cigaretės tarp atkeliaujančių į Lietuvą nedominuoja.

Tai buvo viena priežasčių, kodėl R. Mačius kategoriškai atmetė galimą „Neman“  produkcijos kontrabandos į Lietuvą naudą „Japan Tobacco International“.

Schemą, kai kontrabandininkai į Lietuvą įvežamas cigaretes nuperka Baltarusijoje, vadinasi, tenykščiai gamintojai atsižvelgia į mūsų šalyje kylančia paklausą ir taip pelnosi, „JTI Baltic“ atstovas pavadino spekuliacija.

Nors jo įmonė yra susijusi su „Neman“ fabriku, tačiau R. Mačius tikino, kad jie griežtai prižiūri savo prekės ženklų gamybą.

„Taip, turime licencijuotą sutartį, tačiau ji pasirašyta tik todėl, kad yra uždrausta cigaretes į Baltarusiją importuoti – taip tenkiname tik tos rinkos paklausą savo cigaretėms“, – aiškino pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžė, jog „JTI Baltic“ atidžiai seka, kad jiems priklausančių „Monte Carlo“ ir „Winston“ cigarečių gamyba neviršytų vietos paklausos.

R. Mačius kaltinimus dėl specialiai Lietuvos šešėlinei rinkai skirtų „Fest“, „Minsk“ ir kitų cigarečių gamybos pasiūlė nukreipti Baltarusijos valdžiai, nes būtent ji pagrinde valstybės valdomoje ekonomikoje nustato jų kvotas.

BFL/VSAT nuotr.

„Philip Morris“ naudos kontrabandoje neįžvelgia

Panašiai kalbėjo ir „Philip Morris Baltic“ atstovas G. Dirgėla. Jis atmetė bet kokius savo įmonės ryšius su cigarečių kontrabanda ir pabrėžė, kad nuolat stengiasi su ja kovoti.

Paklaustas, ar kovodamas su kontrabanda nesistengia iš dalies pakenkti galimai su ja susijusiems konkurentams, G. Dirgėla atkreipė dėmesį į tai, kad populiariausios baltarusiškos cigaretės yra ne „British American Tobacco“ ar „Japan Tobacco International“ prekės ženklai.

Kalbėdamas apie jo bendrovei pateiktus kaltinimus įsivėlus į kontrabandą G. Dirgėla paminėjo šveicarų „Sicta“, kuri, jo žiniomis, beveik visoje Europoje yra pradėjusi viešųjų ryšių kampaniją, stengdamasi įtikinti savo produktų būtinybe kovoje su kontrabanda.

„Be to, jie pabrėžia, kad už tas naujas banderoles susimokės tabako gamintojai, o ne valstybė“, – sakė jis.

Kadangi dažniausiai gamintojai naujas savo sąnaudas perkelia vartotojams, tai gali reikšti, kad cigarečių kaina įvedus naujas banderoles padidėtų.

Su kontrabanda kovoja

Abu tabako pramonės atstovai teigė, kad yra prieš kontrabandą. Jie taip pat tvirtai paneigė, kad turi ryšių su ES teritorijoje nelegaliai galimai veikiančiais fabrikais.

R. Mačius priminė ir tai, kad apie pernai sostinės pakraštyje, Avižieniuose, likviduotą nelegalus tabako fabriką Muitinės kriminalinę tarnybą informavo būtent „JTI Baltic“.

„Tie nelegalūs fabrikai padirbinėja mūsų produktus, todėl mūsų interesas yra su jais kovoti, o ne bendradarbiauti“, – piktinosi pašnekovas.

2013 m. buvo įkurta asociacija kovai su nelegalia prekyba akcizinėmis prekėmis, prie kurios prisijungė keturios didžiausios pasaulyje tarptautinės tabako bendrovės – „British American Tobacco“, „Imperial Tobacco Group“, „Japan Tobacco International“ ir „Philip Morris International“.

VSAT pagrindine kontrabandos priežastimi įvardina tabako gaminių kainų skirtumą tarp ES ir jai nepriklausančių kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, Baltarusijoje populiariausių rūšių cigarečių pakelis kainuoja apie 1,7 lito. Neteisėtai atgabentas į Lietuvą jis juodojoje rinkoje pabrangsta 3-4 kartus. Rusijoje populiarių cigarečių pakelis kainuoja apie 3 litus.

Kitomis kontrabandos priežastimis taip pat įvardinamas nedarbas Lietuvoje, maža jos gyventojų perkamoji galia, visuomenės tolerancija kontrabandai, palanki Lietuvos geografinė padėtis tokiam nelegaliam verslui ir kitos.

Pastaba: ankstesnėje šio straipsnio versijoje buvo neteisingai nurodytas valstybės dėl cigarečių kontrabandos prarandamų pajamų dydis, jis yra per 300 mln. o ne iki 11 mln. Taip pat tekstas papildytas Lietuvos muitinės sulaikomų nelegalių cigarečių duomenimis, kurie turėtų tiksliau atspindėti kovos su kontrabanda mastą. Atsiprašome.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...