captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos logistikos paslaugų sistemos ateitis – tripolis

Kau­nas at­ei­ty­je tu­ri vi­sas ga­li­my­bes tap­ti Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no (BJR) vals­ty­bių lo­gis­ti­kos pa­slau­gų cen­tru. Ta­čiau ne ma­žiau stip­rūs lo­gis­ti­kos cen­trai yra ir bus Vil­nius bei Klai­pė­da. Vi­sų jų tei­kia­mos pa­slau­gos ir ski­ria­si, ir pa­pil­do vie­na ki­tą. Klai­pė­da jau yra sa­vi­tas vie­ša­sis lo­gis­ti­kos cen­tras dėl jū­rų uos­to. Kau­nas gar­sė­ja pla­ti­ni­mo, Vil­nius – san­dė­lia­vi­mo pa­slau­go­mis, rašo „Lietuvos žinios“.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kau­nas at­ei­ty­je tu­ri vi­sas ga­li­my­bes tap­ti Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no (BJR) vals­ty­bių lo­gis­ti­kos pa­slau­gų cen­tru. Ta­čiau ne ma­žiau stip­rūs lo­gis­ti­kos cen­trai yra ir bus Vil­nius bei Klai­pė­da. Vi­sų jų tei­kia­mos pa­slau­gos ir ski­ria­si, ir pa­pil­do vie­na ki­tą. Klai­pė­da jau yra sa­vi­tas vie­ša­sis lo­gis­ti­kos cen­tras dėl jū­rų uos­to. Kau­nas gar­sė­ja pla­ti­ni­mo, Vil­nius – san­dė­lia­vi­mo pa­slau­go­mis, rašo „Lietuvos žinios“.

Mies­tai vie­nu me­tu ir kon­ku­ruo­ja, ir bend­ra­dar­biau­ja. To­dėl Lie­tu­vai bū­tų ge­riau, kad pa­sau­liui jie bū­tų pri­sta­to­mi kar­tu – kaip vie­nas di­de­lis lo­gis­ti­kos cen­tras. Gal­būt kaip pats svar­biau­sias ir efek­ty­viau­sias BJR vals­ty­bė­se, o gal net Šiau­rės Eu­ro­po­je. Bū­tent taip mo­der­nia­me pa­sau­ly­je dėl kro­vi­nių kon­ku­ruo­ja mies­tai su mies­tais, re­gio­nai su re­gio­nais, vals­ty­bės su vals­ty­bė­mis. Ta­čiau kad tai įvyk­tų, pir­miau­sia bū­ti­na su­kur­ti Lie­tu­vos lo­gis­ti­kos pa­slau­gų stra­te­gi­ją, o jo­je įvar­dy­ti, kaip pa­trauk­liai bū­tų va­di­na­mas tarp­tau­ti­niams kro­vi­nių siun­tė­jams lie­tu­viš­kas tri­po­lis, ku­rį su­da­rys Kau­nas, Vil­nius ir Klai­pė­da.

To­kios svar­biau­sios min­tys bu­vo dės­to­mos pra­ėju­sią sa­vai­tę dien­raš­čio „Lie­tu­vos ži­nios“ re­dak­ci­jo­je vy­ku­sio­je aps­kri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jo­je „Ar Kau­nas ga­li tap­ti Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no vals­ty­bių lo­gis­ti­kos pa­slau­gų cen­tru?“, ku­ri bu­vo ban­do­mo­ji, pra­de­dant lai­kraš­čio or­ga­ni­zuo­tą pro­jek­tą „Trans­por­to ir lo­gis­ti­kos pri­ori­te­tai 2014“.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vo vi­sų svar­biau­sių ša­lies trans­por­to ir lo­gis­ti­kos sek­to­riaus vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, aso­cia­ci­jų ir įmo­nių at­sto­vai – Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos Plė­tros ir tarp­tau­ti­nių ry­šių de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Are­ni­jus Jac­kus, su­si­sie­ki­mo mi­nis­tro pa­ta­rė­jas Ge­di­mi­nas Pe­traus­kas, AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Kro­vi­nių di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas plė­trai Sau­lius Sta­siū­nas, AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Lo­gis­ti­kos pro­jek­tų sky­riaus vir­ši­nin­kas Min­dau­gas But­no­rius, Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių pa­slau­gų įmo­nių aso­cia­ci­jos „Gel­pa“ vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė Si­gi­ta By­tau­tė, aso­cia­ci­jos „Lie­tu­vos ke­liai“ vi­cep­re­zi­den­tas Sta­nis­lo­vas Kab­lys, Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to Ko­mer­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Jū­ra­tė Bal­tru­šai­ty­tė, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės lo­gis­tų ir eks­pe­di­to­rių aso­cia­ci­jos „Li­ne­ka“ pre­zi­den­tas Taut­gi­nas San­kaus­kas, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės ve­žė­jų au­to­mo­bi­lių ke­liais aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Al­gi­man­tas Kond­ru­se­vi­čius, Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos Pers­pek­ty­vi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Arū­nas Rut­ka, Kau­no spe­cia­lio­sios įmo­nės „Kau­no pla­nas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Šin­kū­nas, „Kau­no pla­no“ su­si­sie­ki­mo da­lies va­do­vas Ma­rius No­rei­ka, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų va­do­vas Min­dau­gas Rei­ni­kis.

Kau­nas kaip dis­ku­si­jų ob­jek­tas bu­vo pa­si­rink­tas to­dėl, kad jau šiais me­tais mies­tą pa­sie­kus eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­liui „Rail Bal­ti­ca“, Kau­ne su­si­kirs tiek trans­por­to rū­šių, kiek iki šiol ne­ma­tė nė vie­nas di­de­lis mū­sų ša­lies ar ar­ti­miau­sio už­sie­nio mies­tas, gal­būt tik iš da­lies iš­sky­rus Bres­tą Bal­ta­ru­si­jo­je. To­dėl da­bar vi­sai lo­giš­ka klaus­ti, ar mū­sų lai­ki­no­ji sos­ti­nė jau ar­ti­miau­siais me­tais ga­lės pre­ten­duo­ti va­din­tis gar­bin­gu BJR vals­ty­bių lo­gis­ti­kos cen­tro var­du? Ta­čiau dis­ku­si­jos te­ma iš­sip­lė­tė – ap­tar­ta kur kas pla­tes­nė Lie­tu­vos trans­por­to ir lo­gis­ti­kos pers­pek­ty­va.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pa­sak SM at­sto­vo A. Jac­kaus, Kau­nas įsi­kū­ręs ga­na uni­ka­lio­je vie­to­je ir tu­ri uni­ka­lių ga­li­my­bių. Iki 2015 me­tų šį mies­tą pa­sieks dar ir eu­ro­pi­nė ge­le­žin­ke­lio vė­žė „Rail Bal­ti­ca 1“. „Va­di­na­si, tuo­met Eu­ro­pos Są­jun­gos ge­le­žin­ke­lių rin­ka jau pa­sieks pa­tį Lie­tu­vos vi­du­rį, o tiks­liau – Kau­ną. Tai­gi at­si­durs ne Len­ki­jo­je, ne Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pa­sie­ny­je, ne Šeš­to­kų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, o Kau­ne“, – kal­bė­jo SM at­sto­vas.

Kaip pa­žy­mė­jo A. Jac­kus, tai reiš­kia, kad į Ry­tus pa­sis­len­ka vi­sa Eu­ro­pos Są­jun­gos ge­le­žin­ke­lių rin­ka, ku­ri yra tam ti­kra už­da­ra sis­te­ma, ir vie­na jos da­lių veiks Kau­ne. „Čia jau yra ir vi­sa bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos ge­le­žin­ke­lio sis­te­ma. Ir Kau­ne bus už­ti­krin­ta są­vei­ka tų dvie­jų skir­tin­gų ge­le­žin­ke­lio pa­sau­lių. Ki­taip sa­kant, Kau­nas ga­li su­jung­ti vi­są ES ge­le­žin­ke­lių rin­ką su vi­sa bu­vu­sios SSSR ge­le­žin­ke­lių sis­te­ma. O šiam tink­lui pri­klau­so ne tik Ne­prik­lau­so­mų Vals­ty­bių Sand­rau­gos vals­ty­bės, bet ir Ki­ni­ja, Ka­zachs­ta­nas, Juo­do­sios jū­ros ša­lys“, – sa­kė A. Jac­kus.

AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Kro­vi­nių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas plė­trai S. Sta­siū­nas pa­žy­mė­jo, jog apie Kau­ną šne­ka­me tik dėl to, kad „šia­me mies­te yra kon­kre­ti lo­gis­ti­ka ir in­ter­mo­da­lu­mas“.

„Pra­dė­ki­me nuo klau­si­mo, ar daug kas pa­si­keis pra­dė­jus veik­ti „Rail Bal­ti­cos“ vė­žei? Ve­žė­jai au­to­mo­bi­lių ke­liais kaip ve­žė kro­vi­nius, taip ir veš. Ge­le­žin­ke­liais kaip ke­lia­vo kro­vi­niai, taip ir ke­liaus. Vis­kas pri­klau­so nuo to, kiek vals­ty­bė ga­li tu­rė­ti iš to nau­dos ir kiek vals­ty­bė ga­li skir­ti lė­šų inf­ras­truk­tū­rai su­kur­ti. Ne­bus ke­lių – ne­va­žiuos au­to­mo­bi­liai per Lie­tu­vą. Ne­bus ge­le­žin­ke­lių, kro­vi­nių au­to­mo­bi­lių ke­liais ir­gi nie­kas ne­veš. Su­kur­ki­me inf­ras­truk­tū­rą, su­kur­ki­me pri­dė­ti­nę ver­tę pa­nau­do­da­mi įvai­rių trans­por­to rū­šių tar­pu­sa­vio in­teg­ra­ci­ją – in­ter­mo­da­li­niai ter­mi­na­lai teiks pa­slau­gas, už ku­rias bus pa­lie­ka­mi pa­pil­do­mi pi­ni­gai Lie­tu­vo­je“, – kal­bė­jo ge­le­žin­ke­li­nin­kų bend­ro­vės at­sto­vas.

Jis klau­sė, kas rū­pi kro­vi­nių siun­tė­jui. „Vie­ną die­ną jiems rei­kia nu­siųs­ti kro­vi­nį iš taš­ko A į taš­ką B, kro­vi­nys į pa­skir­ties vie­tą pri­va­lo nu­ke­liau­ti die­ną X. Kro­vi­nio siun­tė­ją taip pat do­mi­na kai­na. Vi­sa ki­ta jam vi­sai ne­įdo­mu“, – sa­kė S. Sta­siū­nas. Jis pa­žy­mė­jo, kad šian­dien jau su­kur­ta pui­ki inf­ras­truk­tū­ra kro­vi­niams vež­ti per Bal­ta­ru­si­ją – ir tai tie­sio­gi­nis ke­lias pa­tek­ti į Ru­si­jos rin­ką.

„Ži­no­ma, di­džiu­lę kon­ku­ren­ci­ją su­da­ro Bres­tas. Ta­čiau jis tu­ri di­de­lių prob­le­mų, ku­rios kiek­vie­nais me­tais vis aš­trė­ja. Bres­te tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis ne­pa­ten­kin­ti ES kro­vi­nių siun­tė­jai. Ga­be­nant kro­vi­nius per Bres­tą, vie­tos lo­gis­ti­kos kom­pa­ni­jos ne­ga­li su­teik­ti to­kių ko­ky­biš­kų pa­slau­gų, ko­kių pa­gei­dau­ja kro­vi­nių siun­tė­jai. Vi­siems juk svar­bu, kaip tas kro­vi­nys ke­liaus, ar jis bus sau­gus. Ko­kia Ukrai­nos si­tua­ci­ja, vi­si pui­kiai ži­no­me. Ir ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus ji ti­krai ne­pa­si­keis. Ji liks ky­ban­ti ore ir ne­aiš­ki – ir eko­no­mi­kos po­žiū­riu, ir dėl nuo­lat be­si­kei­čian­čių val­džios spren­di­mų. Dėl to kro­vi­nių siun­tė­jams ir sa­ko­me: yra dar vie­na ga­li­my­bė tam pa­čiam kro­vi­nio siun­tė­jui, tai pa­čiai lo­gis­ti­kos kom­pa­ni­jai, ku­ri da­ly­vau­ja kro­vi­nio eks­por­tuo­to­jo ar im­por­tuo­to­jo su­reng­ta­me kon­kur­se ir lai­mi, teik­ti ko­ky­biš­kes­nes pa­slau­gas. Vis­kas la­bai pa­pras­ta: tu­ri­me Kau­no in­ter­mo­da­li­nį ter­mi­na­lą – va­di­na­si, tei­kia­me pa­slau­gą, ne­tu­ri­me – va­di­na­si, jos ne­tei­kia­me. To­kiu at­ve­ju kro­vi­nių siun­tė­jai kaip ve­žė, taip ir to­liau veš kro­vi­nius per Bres­tą“, – kal­bė­jo aps­kri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jos da­ly­vis.

Apskritojo stalo diskusijos „Ar Kaunas gali tapti Baltijos jūros regiono valstybių logistikos paslaugų centru?“ dalyviai vieningai sutiko, kad ne Kaunas, o visa Lietuva tarptautinėje arenoje turi būti pristatoma kaip vienas logistikos regionas.

Kro­vi­nių už­teks visiems

„Li­na­vos“ pre­zi­den­tas A. Kond­ru­se­vi­čius pa­brė­žė, kad Kau­nas iš tie­sų tu­ri daug prie­lai­dų tap­ti BJR vals­ty­bių lo­gis­ti­kos pa­slau­gų cen­tru. „Ki­tas klau­si­mas, ar taps? Čia jau daug le­mia kro­vi­nių srau­tai. Pa­gal esa­mus srau­tus, ku­riuos val­do ve­žė­jai au­to­mo­bi­lių ke­liais, ma­ty­ti, kad kro­vi­niai iš Eu­ro­pos ke­liau­ja per Vil­nių, su­ka į šo­ną ir skirs­to­si po kai­my­nes Ry­tų ša­lis. Tu­ri­me tran­zi­ti­nius kro­vi­nius, su ku­rių srau­tais iš es­mės ir dir­ba Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas.

„Šiuo me­tu pa­jė­gu­mų Lie­tu­vos po­rei­kiams tu­ri­me maž­daug 10 kar­tų dau­giau, ne­gu jų rei­kia mū­sų ša­liai. To­dėl rei­ka­lin­ges­nis ne mies­tų kon­ku­ra­vi­mas, o jų bend­ra­dar­bia­vi­mas. Tu­riu ome­ny­je su­ba­lan­suo­tą bend­ra­dar­bia­vi­mą tarp di­džių­jų mies­tų – Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos“, – tei­gė dis­ku­si­jos da­ly­vis.

S. Sta­siū­nas, AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Kro­vi­nių di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas plė­trai, ti­ki­no vi­siš­kai pri­ta­riąs „Li­na­vos“ va­do­vy­bei, ku­ri tei­gia, kad „tu­rė­tu­me bend­ra­dar­biau­ti la­bai glau­džiai, nes vis tiek vie­ni be ki­tų ne­iš­si­ver­si­me ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je ir tu­rė­si­me kar­tu tai da­ry­ti“.

„Ma­nau, kro­vi­nių ti­krai bus, tai ro­do ir vi­sos jau at­lik­tos stu­di­jos. Vien tik kon­tei­ne­ri­nių kro­vi­nių srau­tas per ar­ti­miau­sius 30 me­tų ir vien tik per Kau­ną tu­rė­tų siek­ti 30 tūkst. kon­tei­ne­rių per me­tus. Pla­nuo­ja­ma, kad toks kro­vi­nių srau­tas bus jau 2040 me­tais. Ir to­dėl at­kreip­tas dė­me­sys, kad to­kį srau­tą ga­li­ma pa­siek­ti tik tuo­met, kai veiks vi­sa inf­ras­truk­tū­ra, taip pat ir „Rail Bal­ti­cos“ vė­žė“, – sa­kė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas.

M. But­no­rius pri­ta­rė, kad, pra­dė­jus veik­ti „Rail Bal­ti­cos“ ge­le­žin­ke­lio li­ni­jai ir Kau­no VLC, ge­le­žin­ke­liais Va­ka­rų kryp­ti­mi ve­ža­mų kro­vi­nių srau­tas tu­rė­tų jun­ta­mai pa­di­dė­ti. Taip pat Kau­ną pa­sie­kus vė­žei „Rail Bal­ti­ca“, at­si­ras ga­li­my­bė su­jung­ti Kau­no re­gio­ne vei­kian­čias įmo­nes. Kau­no Pa­le­mo­no ge­le­žin­ke­lio sto­tis tei­kia pa­slau­gas apie 200 skir­tin­gų įmo­nių, ku­rios tu­ri ge­le­žin­ke­lių at­ša­kas va­di­na­mo­jo­je ge­le­žin­ke­lių verps­tė­je.

„Ir šian­dien ma­to­me di­de­lį su­si­do­mė­ji­mą iš klien­tų, ku­rie anks­čiau kro­vi­nius vež­da­vo 1520 mm plo­čio vė­že, pa­ge­rin­ti sa­vo inf­ras­truk­tū­rą taip, kad bū­tų ga­li­ma kro­vi­nius per­kel­ti iš vie­nų į ki­tus skir­tin­go plo­čio vė­žė­mis va­ži­nė­jan­čius ried­me­nis“, – sa­kė AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ lo­gis­ti­kos pro­jek­tų va­do­vas. Jo tei­gi­mu, ti­ki­ma­si at­ras­ti ir nau­jų kro­vi­nių rū­šių, tuos kro­vi­nius ga­lė­tu­me vež­ti Len­ki­jos ir to­liau Va­ka­rų Eu­ro­pos pu­sėn.

„Bai­gia­mas reng­ti bi­rių­jų kro­vi­nių per­kro­vi­mo ter­mi­na­lo Šeš­to­kų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je tech­ni­nis pro­jek­tas. Ši idė­ja la­biau bu­vo ini­ci­juo­ta skal­dos tie­kė­jų, ku­rie dar prieš Len­ki­jo­je ir Ukrai­no­je 2012 me­tais vy­ku­sį Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tą pla­na­vo į kai­my­nę ša­lį nu­vež­ti kuo dau­giau skal­dos vie­tos ke­liams ties­ti. Va­ka­rų kryp­ti­mi do­mi­si ir ki­tos įmo­nės. Pa­vyz­džiui, tos, ku­rios už­sii­ma ang­lių par­da­vi­mu. Da­bar ang­lis „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ve­ža į Klai­pė­dos jū­rų uos­tą, iš ten ku­ras ga­be­na­mas to­liau. Ta­čiau uos­tas ne­ga­li pri­im­ti di­de­lio kie­kio ang­lių dėl ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mų. Pri­si­de­rin­da­mi daug ma­žes­nį kie­kį, nei ga­lė­tu­me, ve­ža­me ir mes. Pra­dė­jus veik­ti „Rail Bal­ti­ca“, per Lie­tu­vą ga­be­na­mų ang­lių kie­kis tu­rė­tų iš­aug­ti. Dar rei­kė­tų pa­mi­nė­ti ir me­ta­lus, ki­tas kro­vi­nių rū­šis. Tai­gi po­ten­cia­las aug­ti ti­krai ma­to­mas, ir, ti­kiu, kad au­gi­mas bus. Di­de­les ga­li­my­bes „Rail Bal­ti­ca“ at­vers bū­si­ma san­kir­ta su šiuo me­tu in­ten­sy­viai eksp­loa­tuo­ja­mu Ry­tų–Va­ka­rų trans­por­to ko­ri­do­riu­mi, ku­ria­me gau­su vers­lo įmo­nių“, – aiš­ki­no M. But­no­rius.

Ge­riau­sia iš­ei­tis – veik­ti trise

J. Bal­tru­šai­ty­tė, Vil­niaus oro uos­to ko­mer­ci­jos di­rek­to­rė, kal­bė­da­ma apie oro uos­tų ir at­ski­rai Kau­no pers­pek­ty­vas, sa­kė ga­lin­ti tik­tai pri­tar­ti ko­le­goms, jog vi­sus jau­di­na tos pa­čios prob­le­mos, nors ir ko­kia trans­por­to kryp­tis bū­tų at­sto­vau­ja­ma.

„Už­sa­ko­vė Lie­tu­va yra ma­to­ma kaip kro­vi­nių tran­zi­to ša­lis, ta pa­ti si­tua­ci­ja ak­tua­li ir oro trans­por­tui. Pa­sau­ly­je jam pri­klau­so 1,5 proc. vi­sos kro­vi­nių rin­kos. Tai reiš­kia, kad oru skrai­di­na­mi tik la­bai ypa­tin­gi, la­bai spe­ci­fi­niai kro­vi­niai, ku­rie gal­būt ki­tu trans­por­tu ke­liau­ti ne­ga­li. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad to­kia ke­lio­nė tu­ri sa­vo ver­tę“, – kal­bė­jo dis­ku­si­jos da­ly­vė.

Idė­ją, ku­riai, ro­dos, pri­ta­ria vi­si trans­por­to sek­to­riaus at­sto­vai, la­bai aiš­kiai prie aps­kri­to­jo sta­lo iš­dės­tė Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių pa­slau­gų įmo­nių aso­cia­ci­jos „Gel­pa“ vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė S. By­tau­tė.

„Dis­ku­si­jos da­ly­viai įvar­di­jo skau­du­lius, ku­rie šiuo me­tu jiems svar­biau­si. Ma­nau, lo­gis­ti­kos cen­tru ga­li tap­ti ir vie­nas Kau­nas, ir bū­da­mas dvi­mies­čio Vil­nius–Kau­nas, ir bū­da­mas tri­mies­čio Vil­nius–Kau­nas–Klai­pė­da da­li­mi. Bet ko­kiu at­ve­ju Kau­nas tu­rė­tų tap­ti ak­ty­viu lo­gis­ti­kos pa­slau­gų cen­tru, ge­ne­ruo­jan­čiu pa­ja­mas mū­sų vals­ty­bei.“

Dvi­mies­čio ar net tri­mies­čio idė­ja ža­vi ir M. But­no­rių. „Kaž­ko­dėl nuo­lat sten­gia­mės prieš­prie­šin­ti Kau­ną ir Vil­nių. Iš tie­sų Kau­ne pui­kiai vei­kia tik šiam mies­tui bū­din­gos sri­tys, ir jis pir­miau­sia gar­sė­ja kaip pla­ti­ni­mo cen­tras. Vil­niu­je ge­rai iš­plė­to­tos san­dė­lia­vi­mo pa­slau­gos. Ir tai su­pran­ta­ma – sos­ti­nė yra vi­siš­kai ša­lia Mui­tų są­jun­gos vals­ty­bių. At­ski­ra kal­ba – dėl Klai­pė­dos. Šis mies­tas jau ir da­bar yra di­de­lis vie­šas lo­gis­ti­kos cen­tras. Ši­taip jį va­din­da­mi nė tru­pu­čio ne­per­dė­si­me. Jau pats uos­tas ge­ne­ruo­ja lo­gis­ti­ką ir vi­sas su ja su­si­ju­sias pa­slau­gas. To­dėl kon­ku­ren­ci­jos tarp mies­tų ti­krai ne­ga­li bū­ti“, – kal­bė­jo „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas.

Pa­sak G. Šin­kū­no, kaip mies­tų pla­nuo­to­jas jis ir da­bar ma­to, kad Vil­nius ir Kau­nas jau yra vie­nas di­de­lis mies­tas. Tie­sa, ne toks, kaip, pa­vyz­džiui, kai­my­nė Ry­ga, ku­rio­je vi­si trans­por­to ir lo­gis­ti­kos maz­gai yra smar­kiai kon­cen­truo­ti.

„Mū­sų dvi­mies­tis yra la­biau iš­si­bars­tęs. Ta­čiau Kau­no ir Vil­niaus tan­de­mas tu­rė­tų daug pra­na­šu­mų. Tik­tai rei­kė­tų mums su­si­tar­ti, kaip juos pa­nau­do­ti. Su­si­ta­ri­mas daug reikš­tų ir to­liau pla­nuo­jant, pro ku­rį mies­tą vė­liau tu­rė­tų šau­ti vė­žė „Rail Bal­ti­ca 2“. Esa­me įsi­ti­ki­nę, jog ka­da nors eu­ro­pi­nio plo­čio ge­le­žin­ke­lio vė­žė tu­rė­tų jung­ti ne tik Kau­ną ir Vil­nių ar Vil­nių ir Moc­ka­vą, bet Vil­nių, Kau­ną ir Klai­pė­dą. Be abe­jo, tuo­met tap­tu­me dar pa­trauk­les­ni už­sa­ko­vams, tran­zi­tu per Lie­tu­vą ve­žan­tiems sa­vo kro­vi­nius. Mū­sų yra tik trys mi­li­jo­nai, tad ka­žin ar pa­vie­niui ga­lė­tu­me daug lai­mė­ti. Tas pat pa­sa­ky­ti­na ir tuo­met, kai kal­ba­ma apie mies­tus“, – tei­gė dis­ku­si­jos da­ly­vis.

Vie­šų­jų ry­šių reikalas

S. Sta­siū­nas ne­prieš­ta­ra­vo ra­gi­ni­mams kur­ti dvi­po­lį ar tri­po­lį, nes jis ge­riau rek­la­muo­tų lie­tu­viš­kų lo­gis­ti­kos pa­slau­gų ko­ky­bę.

„Gy­vuo­ja Bo­lo­ni­jos (Ita­li­ja), Ber­ly­no ar Pra­ncū­zi­jos di­die­ji lo­gis­ti­kos cen­trai – jų veik­los truk­mė jau sie­kia 60 me­tų. Ir jie plė­to­ti laips­niš­kai. Tas pat bus ir Lie­tu­vo­je. Jei grei­tu lai­ku pa­sta­ty­si­me Kau­no VLC, dar ne­reiš­kia, kad jis iš­kart pra­dės dirb­ti vi­su pa­jė­gu­mu. Jam plė­to­ti pri­reiks ko­kių 30 ar 40 me­tų, ir tik tuo­met ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti, kad tai yra iš ti­krų­jų vie­šas, ge­ras, tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą tu­rin­tis lo­gis­ti­kos cen­tras. Jei Kau­ną va­din­si­me BJR lo­gis­ti­kos cen­tru, apie mus grei­čiau su­ži­nos Eu­ro­pa, grei­čiau bus at­kreip­tas ir dė­me­sys“, – sa­vo min­ti­mis da­li­jo­si „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas.

M. Rei­ni­kis, ge­le­žin­ke­li­nin­kų bend­ro­vės kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų va­do­vas, ti­ki­no nag­ri­nė­jęs Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­čio pers­pek­ty­vas.

„Tu­rė­tų bū­ti nag­ri­nė­ja­ma dvi­mies­čio ir net tri­mies­čio, ku­rio da­ly­viai bū­tų Vil­nius, Kau­nas ir Klai­pė­da, idė­ja. Rei­kia spręs­ti, ko­kiu lyg­me­niu ren­gia­mės pri­sis­ta­ty­ti pa­sau­liui. Jei tarp­tau­ti­niu, – Eu­ro­pos, Ame­ri­kos ar Azi­jos – ne­gin­či­ja­mas fak­tas yra tas, kad pri­sis­ta­ty­da­mas mū­sų lo­gis­ti­kos cen­tras ne­tu­rė­tų bū­ti tik vie­nas mies­tas, jam tu­rė­tų pri­klau­sy­ti dau­giau ne­gu vie­nas mies­tas“, – ti­ki­no dis­ku­si­jų da­ly­vis.

Anot jo, eg­zis­tuo­ja du es­mi­niai skir­tu­mai tarp tu­ri­nio ir vie­šų­jų ry­šių, ki­taip ta­riant – gra­žios pa­kuo­tės.

„Jau kai bu­vo plė­to­ja­mas Kau­no ir Vil­niaus dvi­mies­čio pro­jek­tas, tai bu­vo da­ro­ma la­biau dėl pa­kuo­tės, dau­gu­ma žmo­nių įsi­vaiz­da­vo, kad tai bus toks pa­il­gas mies­tas nuo Vil­niaus ka­ted­ros iki Kau­no so­bo­ro. Ir juos jungs tie­si gat­vė, ku­ri daž­niau­siai įsi­vaiz­duo­ja­ma, kaip iš­ti­si­nis Sa­va­no­rių pros­pek­tas. Ta­čiau nie­kur pa­sau­ly­je, kur eg­zis­tuo­ja va­di­na­mie­ji dvi­mies­čiai ir tri­mies­čiai (pa­vyz­džiui, vie­nas to­kių yra Len­ki­jo­je, kur su­jung­ti Gdy­nė, Gdans­kas ir So­po­tas, ki­tas – Es­ti­jo­je ir Suo­mi­jo­je (Ta­li­nas ir Hel­sin­kis), tre­čias – Slo­va­ki­jo­je ir Aus­tri­jo­je (Bra­tis­la­va ir Vie­na), jų ne­jun­gia vie­na gat­vė ar ke­lias. To­kie dvi­mies­čiai ar tri­mies­čiai su­jung­ti pa­čiais įvai­riau­siais trans­por­to ir lo­gis­ti­kos inf­ras­truk­tū­ros tink­lais. Čia ir sly­pi vis­ko es­mė. Na­tū­ra­liai at­si­ra­dęs san­ty­kis tarp dvie­jų ar tri­jų mies­tų, na­tū­ra­lus san­ty­kis tarp juo­se gy­ve­nan­čių žmo­nių ar­ba va­di­na­mų­jų ur­ba­nis­ti­nių da­ri­nių, inf­ras­truk­tū­rų reiš­kia, kad mies­tai tar­pu­sa­vy­je ga­li bend­rau­ti daug efek­ty­viau ir vie­nas ki­tam pa­dė­ti. Vi­sai kas ki­ta – vie­šie­ji ry­šiai. Ir mes pa­sau­ly­je daug ge­riau at­ro­do­me, kai pri­sis­ta­to­me, kaip at­sto­vau­jan­tie­ji Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių re­gio­ną. Kai sa­ko­me, kad esa­me Lie­tu­va, ar­ba pri­sis­ta­to­me kaip Lie­tu­vo­je vei­kian­tis dvi­mies­tis. Tik pa­skui jau ga­li­me pri­sta­ty­ti ra­jo­nus. Kaip pri­sis­ta­tai, to­kį svo­rį ir tu­ri“, – kal­bė­jo „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas.

Ga­li­me tar­pi­nin­kau­ti ir JAV su Rusija

SM Plė­tros ir tarp­tau­ti­nių ry­šių de­par­ta­men­to va­do­vas A. Jac­kus da­rė iš­va­dą, kad vi­sos prie aps­kri­to­jo sta­lo iš­sa­ky­tos min­tys dau­giau ar ma­žiau vie­na ki­tą pa­pil­dė.

„Lie­tu­vos lo­gis­ti­kos pa­slau­gų da­ri­nio, kad ir koks jis bū­tų, pa­va­di­ni­mą su­gal­vos vie­šų­jų ry­šių ar rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tai, kar­tu jie tu­rė­tų su­kur­ti Lie­tu­vos lo­gis­ti­kos sis­te­mos rin­ko­da­ros stra­te­gi­ją. Ir ne­ma­nau, kad rei­kė­tų vie­ną ar ki­tą lo­gis­ti­kos cen­trą iš tos sis­te­mos iš­skir­ti. Jei gy­ven­da­mi vie­no­je vals­ty­bė­je pra­dė­si­me teik­ti pir­me­ny­bę Kau­nui ar Vil­niui, o, tar­ki­me, Klai­pė­dą pa­mir­ši­me, tarp­tau­ti­nė­je plot­mė­je iš to ti­krai nie­ko ne­lai­mė­si­me. To­dėl pateikti tą ga­li­mą da­ri­nį tu­rė­tu­me kaip vi­sos Lie­tu­vos cen­trą, ku­ris po dau­ge­lio me­tų ga­lė­tų su­jung­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos ir To­li­mų­jų Ry­tų pre­ky­bi­nius cen­trus“, – sakė Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas.

Jo tvir­ti­ni­mu, Lie­tu­va net ga­li pa­dė­ti Ame­ri­kai pre­kiau­ti su Ru­si­ja, nes ame­ri­kie­čiams ti­krai rei­kia tam ti­krų ži­nių, kaip elg­tis ru­sų rin­ko­je.

„Pui­kiai ži­no­me, kad pre­ky­ba tarp Ame­ri­kos ir Ru­si­jos pa­gal apim­tį ti­krai ga­lė­tų bū­ti di­des­nė. Mū­sų pa­pil­do­ma ver­tė yra ta, kad mes ga­li­me su to­mis rin­ko­mis su­siš­ne­kė­ti, esa­me ten pra­my­nę ta­ke­lius, vis­ką ži­no­me. Nuo Bal­ta­ru­si­jos sie­nos mus ski­ria 30 mi­nu­čių ke­lio, ga­li­me su­si­tar­ti su Ry­tų kai­my­nais. Tai­gi pri­sta­ty­ta tai tu­rė­tų bū­ti kaip vi­sos Lie­tu­vos trans­por­to sis­te­ma, o kaip tai pa­va­din­ti – jau ki­tas rei­ka­las“, – sa­kė A. Jac­kus.


Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...