captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslininkai pažėrė klausimų dėl euro įvedimo

Antradienį verslo atstovai galėjo ūkio ministro Evaldo Gusto ir Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko asmeniškai paklausti, ką turi žinoti ir kam privalo ruoštis prieš Lietuvai įsivedant eurą.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Antradienį verslo atstovai galėjo ūkio ministro Evaldo Gusto ir Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko asmeniškai paklausti, ką turi žinoti ir kam privalo ruoštis prieš Lietuvai įsivedant eurą.

Vasario 11 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos konsultacinis posėdis.

Posėdžio dalyviams pristatyta, kaip vyks euro įvedimas ir skiriamos papildomos pajėgos stebėti, ar įmonės teisingai konvertuoja litus į eurus – dėl to bus praplėsta vartotojų teises ginančių institucijų veikla.

Pirmasis klausimas kilo „Utenos trikotažo“ vykdomajam direktoriui Gintautui Bareikai. Jis domėjosi, kaip prie kainų nepasikeitimo prisidės valstybė, jei verslas bus įpareigotas nedidinti kainų.

Ūkio ministras vardijo, jog savivaldybės, valstybės institucijos ir Vyriausybė bus kviečiamos nedidinti mokesčių ir paslaugų kainų, o jei mokesčiai ir būtų didinimai, apie tai bus informuojama pagal dabar galiojančią tvarką – prieš pusmetį, kad būtų spėta tinkamai pasiruošti.

„Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Baltijos šalims Gintautas Dirgėla domėjosi, ar papildomos priežiūros institucijos veiks tik įvedant eurą, ar jos veiklą tęs ir įsivedus eurą.

Numatoma, kad kainų stebėseną Lietuvoje vykdys Valstybinė vartotojų teisų apsaugos tarnyba, Maisto ir veterinarijos tarnyba bei Maisto prekių inspekcija.

„Vartotojų teisių tarnyba atkuria savo padalinius apskrityse ir priežiūros institucijų konsolidavimo plane yra numatyta, kad kai kurios priežiūros institucijos vartotojų priežiūros srityje bus jungiamos ir apskrityse jų padaliniai bus reikalingi“, – dėstė E. Gustas.

Pasak jo, papildomus patikros institucijų padalinius regionuose reikėtų sieti ne tik su euro įvedimu, bet su šios srities įstaigų veiklos konsolidacija.

Verslo atstovams rūpėjo, kaip bus užtikrinama, kad bankai laikytųsi taisyklingo paslaugų kainų perskaičiavimo.

V.Vasiliauskas atsakė, jog paprastai bankai elgiasi tinkamai ir tai rodo kitų šalių patirtis.

Planuojama, jog praėjus 30-iai dienų po sprendimo Lietuvai leisti įsivesti eurą, inspektoriai pradės tikrinti, kaip verslas perskaičiavo paslaugų kainas. Verslui yra rekomenduojama kainas apvalinti vartotojų naudai.

„Latvijos atveju, 90 proc, kainų išliko stabilios, o tai reiškia, kad suveikė konkurencija. Iš likusių 10 proc., pusė nuvažiavo žemyn, kita pusė pavažiavo į viršų, o kažkokių drastiškų pasikeitimų neįvyko, manau, kad ir Lietuvoje turėtų būti ne kitaip“, – apibendrino V. Vasiliauskas.

Jis priminė, jog kitų eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, jog vidutiniškai kainos po euro įvedimo pakito 0,2-0,3 proc.

„Tai yra 20-30 centų nuo 100 litų. Žymiai svarbesnis yra infliacijos santykis su pajamų augimu, iš visų mūsų tyrinėtų valstybių daugumoje pajamų augimo tempas buvo didesnis negu kainų, o tai reiškia, kad realiosios pajamos iš principo padidėjo“, – sakė V. Vasiliauskas.

Euro laukia

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis mano, jog verslas nepatirs didelių sunkumų pereidamas prie euro, nes jie bus tik trumpalaikiai.

„Po metų mes nebeturėsime apie ką diskutuoti, – sakė jis. – Pramonininkai yra nusiteikę palankiai euro atžvilgiu, buvo tam tikros diskusijos dėl laiko, bet iš esmės bendras fonas ir palaikymas eurui tikrai yra.“

R. Dargis pridūrė, jog didelių problemų su euro įvedimų Lietuvoje neįsivaizduojantis.

Ūkio ministras mano, jog daugiau verslininkų klausimų turėtų atsirasti, kai bus paruoštos rekomendacijos.

„Kai paruošime rekomendacijas, dokumentus, tada, matyt, atsiras papildomų klausimų, – dėstė ministras. – Iš principo, manau, verslas laukia euro įvedimo, nes tai palengvins laisvą prekių judėjimą.“

Kol kas, Ūkio ministerijos duomenimis, institucijos nėra sulaukusios žinių, kad verslas jau ėmė didinti kainas.

Verslininkams taip pat buvo pristatyta Latvijoje fiksuota euro įvedimo patirtis, kur pastebėta, kad dažniau klaidų įvedant eurą yra padaręs smulkusis sektorius. Tačiau Lietuvoje planuojama vienodai tikrinti tiek smulkų, tiek vidutinį, tiek stambų verslą.

Lietuvos banko duomenimis, kad po euro įvedimo laipsniškas eksporto padidėjimas nuo 2015 iki 2022 metų sieks 5 proc., o vidutinis poveikis BVP 2014-2022 sudarys 1,8-1,9 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...