captcha

Jūsų klausimas priimtas

Su tokiais mokesčiais net ir norvegai bei britai ilgai netemptų

Lietuvos gyventojai gali didžiuotis, jog lenkia kaimynus iš Skandinavijos ir anglosaksų šalių: net uždirbantys perpus mažiau nei vidutinį atlyginimą moka daugiau mokesčių nei danai, norvegai, suomiai, britai, airiai, amerikiečiai ir australai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos gyventojai gali didžiuotis, jog lenkia kaimynus iš Skandinavijos ir anglosaksų šalių: net uždirbantys perpus mažiau nei vidutinį atlyginimą moka daugiau mokesčių nei danai, norvegai, suomiai, britai, airiai, amerikiečiai ir australai.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad Lietuvoje gyventojai, gaunantys pusę vidutinio darbo užmokesčio, yra apmokestinti kur kas daugiau nei kaimynai Skandinavijoje: Lietuvos darbuotojams taikomas 36,8 proc. mokesčių tarifas. Kai pusę vidutinės algos uždirbantys danai yra apmokestinti 36,4 proc., norvegai – 31,2 proc., suomiai – 33,1 proc.

Kur kas mažiau moka Jungtinės Karalystės darbuotojai, kurių pusė vidutinės algos apmokestinta 24 proc., airiams taikomi mokesčiai sudaro 10,4 proc. Mažiau moka JAV (25,8 proc.) ir Australijos (15,7 proc.) darbuotojai.

„Lietuvoje mažai uždirbantys gyventojai yra labai apmokestinti. Jiems darbo mokesčio našta yra tokia pat sunki kaip Skandinavijoje ir gerokai didesnė nei anglosaksų šalyse, – konstatuoja Ž. Mauricas. – Reikia atkreipti dėmesį ir į teisingumą: kas duodama ir kas gaunama. Lietuvoje ir sveikatos apsaugos sistema, ir infrastruktūra dažnu atveju ne skandinaviškos kokybės, nors gyventojai moka tokio dydžio mokesčius. Sakyčiau, kad čia yra didžiausias nesutapimas.“

Pernai Lietuvoje pusė vidutinio darbo užmokesčio alga, neatskaičius darbuotojo mokamų mokesčių, sudarė 1115 Lt. „Į rankas“ tokią algą gaunantis žmogus, jei jis neturi vaikų, gautų 928 litus, o darbdaviui šios darbo vietos kaina siekia 1463 litus.

Šiemet mokesčiai mažinti, ar pajutote?

Nuo šių metų sausio įgyvendintas prie Vyriausybės dirbusios specialistų grupės pasiūlymas: 100 Lt padidintas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Tačiau Ž. Mauricas skaičiuoja, kad gyventojams mokesčių našta dėl to žymiai nepalengvėjo: minimalią algą uždirbantys žmonės „į rankas“ gauna šiek tiek daugiau nei 20 litų, o jų apmokestinimo našta sumažėjo 1 proc. punktu.

„Poveikis yra labai nedidelis“, – mano Ž. Mauricas.

Pernai dirbusios Mokesčių sistemos pertvarkymo darbo grupės vadovas Statys Jakeliūnas sako, jog NPD padidinimas – vienas esminių rezultatų, kuriuos pavyko pasiekti mažinant darbo apmokestinimą.

Planuota, kad specialistai, pernai balandį baigę pirmąjį darbų etapą, ieškos ir daugiau būdų, kaip palengvinti Lietuvoje dirbančių žmonių naštą, tačiau antrasis etapas – taip ir nepradėtas.

„Antrasis etapas, kuris buvo numatytas, jis yra sustabdytas ir dar nepradėtas, – teigė S. Jakeliūnas. – Mes kartu su premjeru ir darbo grupės nariais nusprendėme, kad tol, kol nėra sutvarkyta „Sodros“ sistema, kalbėti apie detalesnį darbo pajamų apmokestinimo keitimą nelabai yra prasmės, kadangi didžioji dalis mokestinės naštos darbo pajamų prasme yra susiję su „Sodros“ sistema.“

Anot jo, dabar pasiūlymus dėl galimų „Sodros“ pertvarkų nagrinėja politikai ir atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ž. Mauricas laikosi kitos nuomonės: „Sodros“ reforma dažniau yra pasiteisinimas nemažinti naštos dirbantiesiems, nei argumentas.

„Mažinti mokesčius darbo jėgai visada yra gerai nepriklausomai nuo to, ar „Sodros“ reforma yra įvykdyta, ar ne. Tai yra labai keistas pareiškimas, kad mokesčiai nemažinami, nes reforma neįvykdyta, o reformos nėra, nes mes jos nevykdome“, – atkerta jis.

Kaip siūlo mažinti mokesčius ir neprarasti pajamų

Paklaustas, kaip būtų galima mažinti darbo apmokestinimą ir neprarasti pajamų į biudžetą, Ž. Mauricas įvardija pinigus iš šešėlinės ekonomikos.

Pavyzdžiui, ekonomistas yra suskaičiavęs, kad valstybiniame sektoriuje atlyginimą iki 1000 litų gauna 16 proc. dirbančiųjų, kai privačiame sektoriuje jų žymiai daugiau: 27 proc.

„Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis iš 27 proc. gauna dar papildomo darbo užmokesčio, „vokelių“. Jeigu privataus sektoriaus piramidės forma būtų panaši į viešojo sektoriaus, valstybė gautų papildomą milijardą litų pajamų per metus, – skaičiuoja jis. – Reikia daryti lygiagrečiai: mažinti darbo apmokestinimą ir tuo pačiu kovoti su šešėliu. Gal netgi pasakyti taip: jeigu nesiseks kovoti su šešėliu, toliau darbo apmokestinimas mažinamas nebus ir kreiptis į piliečius, prašant prisidėti, nes jiems mažėtų mokesčiai. Tai turi būti valstybės prioritetu.“

Ž. Mauricas konstatuoja, kad per ekonominį sunkmetį šešėlinės ekonomikos dalis šalyje – išaugo ir nors ekonomika pasiekė prieškrizinį lygį, šešėlis išlieka didelis.

„Dalis įmonių tam tikra prasme įprato gyventi šešėlyje po 2008 m. krizės“, – apgailestauja jis.

Premjero patarėjas finansams sutinka, kad mažinant šešėlinę ekonomiką būtų galimybių mažinti darbo apmokestinimą Lietuvoje.

„Didesnis darbo apmokestinimo mažinimas turi būti siejamas su kitų mokesčių didinimu arba su geresniu mokesčių administravimu, kas visada yra prioritetu, – sakė S. jakeliūnas. – Jeigu pagerėtų kitų mokesčių surinkimas, atsirastų erdvės kalbėti apie kitų mokesčių pajamų mažinimą. Jeigu nėra pakankamų pajamų, sumažinus mokesčius didėja biudžeto deficitas, o šito tikrai negalima leisti.“

Kol kas namų ūkių padėtis Lietuvoje išlieka viena liūdniausių Europos Sąjungoje, nes mažiau pinigų nei Lietuvoje vienam namų ūkiui tenka tik Bulgarijoje ir Rumunijoje. 2012–ųjų „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vienam namų ūkiui vidutiniškai tenka 1,2 tūkst. litų, kai Latvijoje vienam namų ūkiui tenka 1,3 tūkst. litų, o Estijoje – 1,7 tūkst. litų.

Pirmaujančiomis šalimis pagal pajamas vienam namų ūkui Europos Sąjungoje yra Liuksemburgas (9,4 tūkst. litų), Danija (7,6 tūkst. litų) ir Švedija (7,1 tūkst. litų).

Be to, Ž. Mauricas primena, kad ES skurdo rizikos riba siekia 2 630 litų, tačiau Lietuvoje tokias pajamas gauna dauguma namų ūkių – 86,7 proc. ES tokias pajamas gauna 23 proc. visų namų ūkių. Atitinkamai, vidurinioji klasė Lietuvoje yra labai nedidelė. Jei ES nuo 2 630 iki 7 tūkst. litų uždirba 50,7 proc. namų ūkių, tai Lietuvoje – 12,7 proc. Daugiau nei 7 tūkst. litų pajamų per mėnesį vienam namų ūkiui Lietuvoje tenka tik 0,6 proc. dirbančiųjų, kai ES – 18,3 proc.

Siūlo padidinti algas ir perkelti mokesčius iš dardavio

Ekonomistas Raimondas Kuodis ne kartą yra sakęs, jog Lietuvoje nepagrįstai darbo užmokestis yra vadinamas „alga ant popieriaus“.

Jo nuomone, tikrasis atlyginimas turėtų būti skaičiuojamas pridėjus darbdavio mokamą „Sodros“ dalį, t.y. 31 proc. daugiau nei darbuotojams mokama pagal darbo sutartį.

„Lietuvoje turime bėdą: žmonėms sudaroma iliuzija, kad „Sodros“ darbdavio dalį moka darbdavys. Pasekmė – šešėlinė ekonomika: žmonės, imdami vokelius, galvoja, kad išlaisvina savo mielą darbdavį nuo 31 proc. papildomų išlaidų. Todėl reikia išskaidrinti situaciją: įstatymu pakelti „algas ant popieriaus“ 31 proc. ir visą „Sodros“ mokestį mokėti pačiam darbuotojui, į asmeninę „Sodros“ sąskaitą“, – yra siūlęs R. Kuodis.

Jo manymu, žmonės, turėdami asmeninę „Sodros“ sąskaitą, būtų motyvuoti mokėti mokesčius, nes matytų, kad jie faktiškai yra kaupiami.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...