captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atėjus eurui: kas laukia šešėlyje uždirbtų pinigų?

Euro įvedimas klausimų kelia ne tik po čiužiniu santaupas laikantiems pensininkams, bet ir greičiausiai didesnes sumas nelegaliai uždirbusiems gyventojams. Ir nors finansų ministras Rimantas Šadžius ramina, kad euru nesiekiama ištraukti pinigų iš šešėlio, Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) pripažįsta, kad priemonių imtasi bus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Euro įvedimas klausimų kelia ne tik po čiužiniu santaupas laikantiems pensininkams, bet ir greičiausiai didesnes sumas nelegaliai uždirbusiems gyventojams. Ir nors finansų ministras Rimantas Šadžius ramina, kad euru nesiekiama ištraukti pinigų iš šešėlio, Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) pripažįsta, kad priemonių imtasi bus.

„Pats euro įvedimas nėra priemonė traukti pinigus iš šešėlio. Tam turi būti taikomos kitos įstatymuose numatytos priemonės“, – viešėdamas DELFI konferencijoje praėjusią savaitę tvirtino R. Šadžius.

Panašios nuomonės laikosi ir vyriausioji „DNB“ banko ekonomistė ir Ekonominių tyrimų padalinio vadovė Jekaterina Rojaka.

„Euro įvedimas nėra pagrindinis tikslas įvertinti šešėlinės ekonomikos mastus. Tai galima matyti ir iš kaimyninių šalių patirties. Tam tikrų apribojimų, žinoma, buvo. Pavyzdžiui, jeigu buvo pastebimos labai neįprastos ir labai dažnos operacijos, atliekamos asocialių asmenų vardu, būdavo imamasi priemonių. Tačiau tokių atvejų buvo labai nedaug“, – DELFI sakė ji.

Pašnekovės teigimu, šiuo atžvilgiu nei finansų institucijos, nei centriniai bankai nesiruošia euro įvedimo laikotarpiu kažkaip bandyti nuskriausti grynuosius pinigus turinčių klientų.

Be to, kitų šalių patirtis rodo, kad vasarą paskelbus apie galutinį sprendimą dėl euro įvedimo, žmonės patys pradėdavo nešti grynuosius pinigus į bankus.

„Latvijoje maždaug nuo rugpjūčio grynųjų pinigų pradėjo mažėti šuoliukais po 10 proc. kas mėnesį. Žmonės tiesiog pinigus pradėjo įnešinėti į banką, nes taip patogiau nei vėliau stovėti eilėse keičiant pinigus. Taigi pinigų keitimas iš latų į eurus prasidėjo jau tada ir jis nebuvo paliktas paskutinėms savaitėms. Beveik nebuvo atvejų, kad būtų keičiamos didžiulės sumos, priskirtinos prie šešėlinės ekonomikos“, – teigė J. Rojaka.

Pasak ekonomistės, labai sunku įvertinti tikslius šešėlinės ekonomikos mastus. Tačiau preliminariai vertinama, kad Lietuvoje ji sudaro apie 30 mlrd. Lt.

„Tačiau ne visada tai yra litai. Tai jau galėtų būti eurai arba kita valiuta, taip pat finansiniai susitarimai. Todėl tikrai neverta tikėtis, kad per šiuos metus pamatysime didelį grynųjų pinigų antplūdį“, – ramino pašnekovė.

Reikalaus dokumento

Lietuvos banko komunikacijos vadovas Giedrius Simonavičius DELFI sakė, kad Euro įvedimo įstatyme siūloma užfiksuoti, kad keičiant tam tikrą sumą litų būtų prašoma asmens dokumento.

„Komerciniai bankai gali nustatyti ir aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose turi paskelbti reikalavimą, kad norintys pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų viršijančią sumą, turės pranešti jiems raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, o keitimo metu turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą“, – komentavo jis.

Kitaip nei bankai, „Lietuvos paštas“ visą keitimo laikotarpį galės nusistatyti maksimalią leistiną litų į eurus keičiamą sumą ir privalės skelbti tai klientams aiškiai matomose vietose.

„Patogiausias būdas gyventojams – negrynųjų pinigų keitimas. Patartina pasidėti grynųjų litų atsargas į savo sąskaitas kredito įstaigose iki euro įvedimo dienos. Litų atsargos ar pinigų likučiai sąskaitose bus automatiškai konvertuoti į eurus euro įvedimo dieną“, – patarė G. Simonavičius.

Nustatinės įtartinus sandorius

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius nebuvo linkęs leistis į detales, tačiau pripažino, kad priemonių prieš šešėlyje uždirbtų pinigų legalizavimą įvedant eurą planuojama imtis.

„Jeigu kitais metais bus įvedamas euras, priemonės yra numatytos, nes, pripažinkime, kad bus didelis keičiamų pinigų srautas. Mums reikia užkirsti kelią galimam pinigų plovimui ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimui“, – DELFI sakė jis.

Tarnybos vadovas teigė, kad į pagalbą bus pasitelkiami bankai.

„Juk visi pinigai bus keičiami bankuose, todėl bendradarbiaudami su bankais numatysime tam tikras priemones. Yra numatyta ir dabar galiojanti tam tikra suma (kurią keičiant reikia nustatyti asmens tapatybę – DELFI). Su bankais esame numatę aptarti tam tikrus papildomus kriterijus, kurie padėtų nustatyti galimai įtartinus sandorius“, – aptakiai kalbėjo K. Jucevičius.

Tarnybos vadovas pripažino nenorįs atskleisti detalių: „Pripažinkime, kad tai yra mūsų tarnybos darbas ir tam tikra specifika, taktika ir pan.“

Apeiti gali iki euro įvedimo

Advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas“ asocijuota partnerė Joana Baublytė taip pat nemano, kad euro įvedimas galėtų labai prisidėti prie kovos su šešėline ekonomika.

„Euro įvedimas galėtų pasitarnauti nustatant šešėlyje pajamas gavusius žmones tiek, kiek tai numato pinigų plovimo prevencijos reikalavimai. Nustačius pinigų plovimo faktą ar mokesčių nesumokėjimo faktą gali grėsti netgi baudžiamoji atsakomybė. Kita vertus, euro įvedimas nėra priemonė kovoti su šešėline ekonomika, todėl, deja, tikėtina, kad euro įvedimas neturės reikšmingos įtakos sprendžiant šią problemą“, – DELFI komentavo ji.

Advokatės teigimu, keičiant valiutą galioja bendri reikalavimai, numatyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme – bankai ir Lietuvos paštas turi identifikuoti asmenis, keičiančius grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 tūkst. eurų (20,7 tūkst. Lt) ar ją atitinkančią sumą kita valiuta, o apie įtartinas, neįprastas ar tarpusavyje susijusias operacijas pranešti FNTT.

„Taigi didelių sumų keitimas neturėtų likti nepastebėtas, vis dėlto, žmonės gali siekti sumažinti turimų grynųjų pinigų litais kiekį dar iki euro įvedimo dienos“, – sakė J. Baublytė.

Ji pataria pinigus laikyti sąskaitoje banke, tuomet litai į eurus bus konvertuoti automatiškai.

Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keis neribotą laiką ir neribodamas sumos savo kasose Vilniuje ir Kaune, komerciniai bankai tai darys pusę metų. Vėliau dar pusę metų nemokamai bus keičiami kai kuriuose komercinių bankų padaliniuose.

Nemokamai litus į eurus 60 dienų keis ir „Lietuvos paštas“.

Lietuvos banko duomenimis, grynaisiais Lietuvoje laikoma apie 11 mlrd. Lt.

DELFI primena, kad Lietuva 19–ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą. Ten ir bus atsakyta į klausimą, ar Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus.

Liepą ES Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą. Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą.

Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...