captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prieš pat euro įvedimą gyventojams ruošia dovanų

Sprendimo dėl euro laukianti Lietuva jau dėlioja žingsnius, kurių imsis prieš bendros europinės valiutos įvedimą. Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku gyventojus nauja valiuta įtikinėti planuoja seminarais, reklama, Eurobusu ir į kiekvienus namus siunčiamais lankstinukais bei kortelėmis, litus verčiančiomis į eurus.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Sprendimo dėl euro laukianti Lietuva jau dėlioja žingsnius, kurių imsis prieš bendros europinės valiutos įvedimą. Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku gyventojus nauja valiuta įtikinėti planuoja seminarais, reklama, Eurobusu ir į kiekvienus namus siunčiamais lankstinukais bei kortelėmis, litus verčiančiomis į eurus.

Skaičiuojama, kad visai euro įvedimo kampanijai gali būti išleista iki 10 mln. Lt.

„Į kiekvieno gyventojo namus bus išsiųstas informacinis paketas su visais grynųjų pinigų požymiais, esmine informacija apie pinigų keitimą ir specialiomis holograminėmis kortelėmis, kuriose bus nurodyti pagrindiniai pinigų požymiai ir dažniausiai naudojamų sumų konvertavimas iš litų į eurus. Pavertus kortelę į vieną pusę bus matyti suma litais, o į kitą pusę – ji pakeista į eurus. Kortelė bus kreditinės kortelės dydžio ir lengvai tilps į piniginę“, – DELFI sakė Lietuvos banko komunikacijos vadovas Giedrius Simonavičius.

Skaičiuojama, kad tokių siuntinukų bus per milijoną. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje gyventojams buvo siunčiami nemokami skaičiuotuvai, kainas keičiantys iš eurų į kronas.

Tokias korteles gavo Latvijos gyventojai.

2014 gruodį planuojama pradėti pardavinėti pirmuosius lietuviškus euro centų ir monetų rinkinius, kurie kainuos tiek, kiek juose esančios monetos: penkių, dešimties, dvidešimties ir penkiasdešimties euro centų, vieno ir dviejų eurų.

„Iki Kalėdų lietuviškų euro monetų galės įsigyti kiekvienas, kadangi tokių rinkinių planuojama beveik milijoną“, – sakė G. Simonavičius.

Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su mobiliojo ryšio operatoriais, ketina į kiekvieną telefoną išsiųsti trumpąsias žinutes su pagrindine informacija, kur ir kaip bus galima pasikeisti pinigus. Viliamasi, kad tai bus būdas, padėsiantis apsaugoti žmones nuo netikrų pinigų „surašinėtojų“, kurių aukomis gali tapti senyvi gyventojai.

„Mobiliojo ryšio maloniai sutiko dalyvauti šioje socialinėje akcijoje. Gyventojai gaus žinutę, koks yra nustatytas euro ir lito kursas ir taip pat žinutę apie pagrindines keitimo sąlygas, vietas. Žmonėms bus priminta, kad pinigus bus galima išsikeisti tik komerciniame banke, pašte arba Lietuvos banke. Bankų sąskaitoje esantys pinigai bus pakeisti automatiškai“, – sakė G. Simonavičius.

Apytiksliai skaičiuojama, kad grynaisiais Lietuvos gyventojai ir įmonės turi beveik 11 mlrd. Lt.

Kaip įtikinės nepritariančius?

Pasak pašnekovo, planuojama visa informacinė kampanija vyks trimis kryptimis, kurias vykdys skirtingos institucijos. Pirmoji ir anksčiausiai startuosianti informavimo kryptis – bendroji informacinė kampaniją, už kurią bus atsakinga Finansų ministerija.

Jos metu bus pateikiama praktinė informacija apie algų, pensijų, socialinių išmokų perskaičiavimą, taip pat politiniai ir ekonominiai argumentai, pavasarį planuojama įsteigti nemokamą euro informacijos telefono liniją.

„Taip pat numatyta arti 200 seminarų žmonėms: į kiekvieną savivaldybę važiuos Finansų ministerijos, Lietuvos banko, „Sodros“ ir kitų institucijų specialistai, kurie atsakinės į gyventojams rūpimus klausimus. Suplanuotos ir specialaus „Eurobuso“ kelionės po Lietuvą“, kuris gyventojams pristatys svarbiausius euro įvedimo aspektus, platins informacinę medžiagą“, – tvirtino G. Simonavičius.

Pasiteiravus, kaip ketinama įtikinti beveik pusę eurui nepritariančių šalies gyventojų, jis atsakė: „Tikrai nebus agresyvios primityvios agitacijos ar įtikinėjimo per jėgą. Svarbiausias tikslas – padėti visuomenei tinkamai pasirengti praktiniams euro įvedimo žingsniams. Būsime atviri. Jeigu pastebėjote, jau dabar pristatydamas savo tyrimą Lietuvos bankas, Finansų ministerija drąsiai ir aiškiai kalba tiek apie būsimas kainas, tiek apie vienkartines euro įvedimo išlaidas. Visi euro pliusai ir galimos sąnaudos yra ir bus aiškiai pateikiami“.

Paskutinė „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad lietuviai išlieka vieni euroskeptiškiausių Europoje. Už bendrą valiutą pasisako 40 proc., prieš – 49 proc., o 11 proc. nuomonės neturėjo.

Tikrins inspektoriai

Antroji kampanijos kryptis orientuosis į kainų perskaičiavimą. Ja rūpinsis Ūkio ministerija kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

„Viena didžiausių baimių, susijusių su euro įvedimu, kaip ir kitose valstybės yra kainų kilimas. Kiekvienoje valstybėje, kurioje buvo įvedamas euras, buvo imtasi priemonių, kad jis būtų minimizuotas ir kad būtų kiek įmanoma sušvelnintos galimo apvalinimo neigiamos pasekmės“, – kalbėjo jis.

Planuojama, kad vasarą verslo atstovai pasirašys sąžiningo Geros verslo praktikos ir valios memorandumą. Jį pasirašę prekybos ir paslaugų teikėjai įsipareigos nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kainoms pakelti.

Pasak G. Simonavičiaus, sąžiningi verslininkai galės savo prekybos vietas pažymėti specialiu šios akcijos ženklu.

„Ypač svarbi priemonė – kainų skelbimas abejomis valiutomis, kuris prekybos ir paslaugų teikimo vietose bus privalomas po 30 dienų po galutinio ES Tarybos sprendimo, kuris tikėtina bus šių metų liepos antroje pusėje“, – tvirtino jis.

Pradėjus skelbti dvigubas kainas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat planuoja inspektorių patikrinimus, kurie tikrins, ar kainos perskaičiuojamos ir skelbiamos teisingai.Apie pastebėtą nesąžiningą verslininkų elgesį galės informuoti gyventojai, planuojama viešinti „juodąjį“ pažeidėjų sąrašas. Kainų tikrinimui ketinama pasitelkti ir nevyriausybines organizacijas.

Apmokys kasininkus

Lietuvos bankas rūpinsis trečiąja komunikavimo kryptimi – supažindinimu su naująja valiuta, taip pat kur ir kaip ji bus keičiama.

„Viena iš pirmųjų užduočių yra apmokyti asmenis, turinčius daugiausiai kontaktų su grynaisiais pinigais: kasininkus, pašto darbuotojus. Tokių yra tūkstančiai. Jau dabar su prekybininkais yra sutartas mokymų modelis. Kovą pradedami seminarai grynųjų pinigų tvarkytojams. Numatoma apmokyti apie 1 tūkst. mokytojų, kurie nuvažiavę į savo darbo vietas apmokytų kolegas“, – tvirtino G. Simonavičius.

Pagrindiniai požymiai, leidžiantys atpažinti eurus yra blizgi juostelė, tam tikrose vietose esantys banknotų paviršiaus nelygumai, vandens ženklai, tačiau grynųjų pinigų tvarkytojams bus pristatyta kur kas daugiau apsaugos požymių.

Pasiteiravus, kaip bus kovojama su pinigų padirbinėtojais, jis sakė: „Latvijoje padirbtų pinigų nebuvo daug, o Estijoje pirmieji padirbti eurai pasirodė praėjus maždaug porai savaičių po bendros valiutos įvedimo. Tokia grėsmė yra ir niekas negali pasakyti, kokia ji bus“.

G. Simonavičius tvirtino, kad Vidaus reikalų ministerija identifikavo rizikas ir baigė rengti specialų planą, kuriame numatytos pagrindinės su galimais sukčiavimais susijusios grėsmės ir kaip su jomis kovoti.

Likus maždaug pusantro mėnesio iki įvedimo ir keletą savaičių po jo per visuomenės informavimo priemones bus aiškinama, kaip atpažinti padirbtus eurus. Šių metų biudžete euro įvedimo kampanijai numatyta 8 mln. Lt, iki pusės šių lėšų turėtų skirti Europos Komisija.

Pasak G. Simonavičiaus, įprasta kitų šalių praktika rodo, kad vienam gyventojui apytiksliai tenka vienas euras. Taip skaičiuojant Lietuvai gali prireikti apie 3 mln. eurų (apie 10 mln. Lt).

DELFI primena, kad Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą. Ten ir bus atsakyta į klausimą, ar Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus. Liepą ES Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą. Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą.

Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.

Euro monetas planuojama kaldinti Lietuvos monetų kalykloje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...