captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didmiesčiuose dažniau gyvenama ne pagal galimybes

Nors bendri Lietuvos ekonomikos rodikliai praėjusiais metais gerėjo, šalies savivaldybių finansinių ir socialinių rodiklių atotrūkis išliko akivaizdus. Lyginant gyventojų pajamas, pensijas ir komunalinių paslaugų tarifus, pastebima, kad didžiųjų šalies miestų gyventojai linkę labiau išlaidauti nei gyvenantieji provincijoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nors bendri Lietuvos ekonomikos rodikliai praėjusiais metais gerėjo, šalies savivaldybių finansinių ir socialinių rodiklių atotrūkis išliko akivaizdus. Lyginant gyventojų pajamas, pensijas ir komunalinių paslaugų tarifus, pastebima, kad didžiųjų šalies miestų gyventojai linkę labiau išlaidauti nei gyvenantieji provincijoje.

Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktos lyginamosios savivaldybių analizės duomenys.

„Remiantis ankstesnių metų rezultatais, skirtumų tarp savivaldybių augimas šiemet šiek tiek sulėtėjo. Tam įtakos galėjo turėti minimalios algos padidinimas. Tiesa, pokytį labiausiai pajuto mažiausią vidutinį darbo užmokestį gaunančių savivaldybių gyventojai. Nepaisant to, atotrūkis tarp problemiškų ir labiau pažengusių savivaldybių vis dar išlieka ryškus“, – konstatuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Vidutinis darbo užmokestis per metus išaugo visose šalies savivaldybėse. Nepaisant to, Šalčininkų rajono savivaldybė, kurioje vidutinė alga padidėjo bene labiausiai (beveik 100 litų), ir šiais metais liko lentelės apačioje. Nuo daugiausiai uždirbančių sostinės gyventojų (2029 Lt/mėn., atskaičius mokesčius) Šalčininkų rajono dirbantieji atsiliko net 717 Lt. Didžiausias atlyginimų šuolis užfiksuotas Telšių, Pagėgių ir Ignalinos rajonų savivaldybėse, kur uždarbis augo kiek daugiau nei dešimtadaliu. Mažiausiai vidutinis atlygis praėjusiais metais didėjo Klaipėdos (0,5 proc.) ir Akmenės (3 proc.) rajonuose.

Pasak O. Bložienės, teigiami atlyginimų pokyčiai labiau susiję ne tiek su bendru ekonomikos atsigavimu, kiek su minimalios algos padidinimu. Sąlyginai žemo vidutinio darbo užmokesčio savivaldybėse, kuriose daugiau gyventojų gauna minimalią algą, atlyginimai augo sparčiau nei ekonomiškai pažangesnėse. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinis atlyginimas per metus ūgtelėjo tik 5 proc., tuo metu Šalčininkuose ar Kalvarijoje – atitinkamai 7,5 proc. ir 6,6 proc.

Vidutinė senatvės pensija taip pat didėjo visose savivaldybėse, tačiau augimas buvo veikiau simboliškas. Praėjusiais metais vidutinė pensija šalyje siekė 822 Lt/mėn. Lyginant savivaldybes pagal vidutinę senatvės pensiją, ne visos jos persidengia su pirmaujančiomis pagal vidutines algas. Didžiausios pensijos fiksuojamos didžiuosiuose miestuose ir miestuose, anksčiau laikytuose pramonės centrais ar strategiškai reikšmingais, – Alytuje, Visagine, Elektrėnuose. Mažiausios vidutinės pensijos, kaip ir praėjusiais metais, pasiekė Pagėgių r. (685 Lt/mėn.), Šilalės r. (691 Lt/mėn.), Šalčininkų r. (715 Lt/mėn.), Skuodo r. (716 Lt/mėn.) savivaldybių senjorus.

Gyventojų pajamos yra glaudžiai susijusios su darbo santykiais, kurie buvo vienas didžiausių iššūkių pastaraisiais metais. Nedarbas šalyje per metus sumažėjo vos 0,3 procentinio punkto. Vis dėlto keletas savivaldybių kovoje su nedarbu pasiekė svaresnių rezultatų – Anykščių r., Kretingos r. ir Rietavo savivaldybėse darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingų savivaldybės gyventojų santykis sumažėjo atitinkamai 3,3, 2,5 ir 2,3 procentinio punkto.

48 savivaldybių gyventojai šių metų pradžioje už šilumą mokėjo mažiau: beveik 6 centais už kilovatvalandę šiluma pigo Visagine, beveik 5 centais – Jonavos ir Ukmergės rajonuose. Didžiausią pabrangimą patyrė Molėtų, Mažeikių, Skuodo ir Raseinių rajonų gyventojai. Nepaisant to, molėtiškiai lieka tarp mažiausiai už šilumos kilovatvalandę mokančiųjų šalyje (20,22 ct/kWh). Mažiau už šilumą moka tik Utenos (17,46 ct/kWh) ir Ignalinos (20,13 ct/kWh) gyventojai.

Šaltas vanduo nepigo nė vienoje savivaldybėje, o Lazdijų rajone jo kaina šoktelėjo beveik per pusę ir pasiekė 12,09 Lt/kub. m. Panašiai kainos augo ir Birštone, Kupiškyje, Kaišiadoryse. Karštas vanduo brangiausiai kainuoja Neringos miesto ir Prienų rajono gyventojams – daugiau nei 30 Lt/kub. m. Tuo metu Pasvalio ir Rokiškio r. savivaldybėse per metus karštas vanduo atpigo dešimtadaliu, ir tarifas nesiekia 17 Lt/kub. m. Neskaičiuojant subsidijų, kurios taikomos kai kuriose savivaldybėse, brangiausiai komunalinės paslaugos atsieina Prienų, Neringos ir Pakruojo rajonų gyventojams, pigiausiai – uteniškiams, pasvaliečiams ir rokiškėnams.

Praėjusiais metais skolas pradelsusių asmenų skaičius per metus išaugo visose savivaldybėse, ir neliko nė vienos, kurioje pradelstas mokėjimas būtų mažesnis už vidutinį darbo užmokestį. Daugiausia skolingų asmenų, tenkančių 1000 gyventojų, buvo Akmenės ir Ukmergės rajonų savivaldybėse – čia kas penktas gyventojas yra pradelsęs bent vieną mokėjimą. Mažiausiai tokių gyventojų buvo Šalčininkuose ir Trakuose. Vertinant vieno asmens pradelsto mokėjimo sumą, lygių neturėjo palangiškiai (48 tūkst. Lt), Neringoje ši suma sudarė 25 tūkst. litų, Druskininkuose – 24 tūkst. litų.

„Pradelstų įsiskolinimų ir atlyginimų santykis yra mažesnis ekonomiškai silpnesnėse savivaldybėse. Tai skatina daryti prielaidą, kad didmiesčiuose dažniau nei kitur gyvenama ne pagal galimybes, ir tokia elgsena neretai virsta pradelstu įsiskolinimu. Neatsakingo asmeninių finansų valdymo įpročius patvirtina ir vidutinį darbo užmokestį viršijančios skolos už telefono pokalbius, internetą, greituosius kreditus“, – sako O. Bložienė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...