captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką reikia žinoti apie etninių virtuvių restoranus

Užsienio šalių virtuvių restoranai susitelkę Lietuvos sostinėje, tarp jų vyrauja siūlantys kinų patiekalus. Tačiau kaip tik šiuose restoranuose Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) fiksuoja daugiausiai pažeidimų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Užsienio šalių virtuvių restoranai susitelkę Lietuvos sostinėje, tarp jų vyrauja siūlantys kinų patiekalus. Tačiau kaip tik šiuose restoranuose Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) fiksuoja daugiausiai pažeidimų.

„Daugiausiai etninės virtuvės restoranų yra susitelkę sostinėje. Matoma tendencija, kad populiarėja rytietiško greito maisto restoranai: kinų, japonų, tailandiečių. Tačiau Lietuvoje, juolab greitojo maisto restoranuose, visiškai autentiškų patiekalų rasti neįmanoma“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė.

Taip yra todėl, kad Lietuvoje veikiantys užsienio šalių virtuvių restoranai naudoja vietos produktus. Be to, dažniausiai užsienio šalių virtuvės patiekalus gaminantys virėjai yra vietiniai lietuviai ir tik kai kurie jų yra baigę specialius mokymus užsienio šalių kulinarijos mokyklose.

E. Dilkienės teigimu, kinų restoranuose virtuvės šefais neretai būna kinai, tačiau, pavyzdžiui, japonų virtuvės patiekalus siūlančiame restorane sutikti japonų kilmės šefą beveik neįmanoma.

„Aukšto lygio japonų virėją turėti yra brangu. Japonų patiekalų gamybai reikalingos specifinės žinios, ilgi mokymai, sudėtingos technologijos išmanymas. Tik mums ta virtuvė gali atrodyti ganėtinai paprasta. Turbūt tik vienas japonų restoranas Vilniuje turi japonų virėją, visi kiti – vietiniai“, – pažymi E. Dilkienė.

LVRA direktorės teigimu, Vilniuje galima rasti indų, uzbekų restoranų, kuriuose taip pat dirba tų šalių kilmės personalas ir siūlo autentiškus, aukštos kokybės patiekalus. Tiesa, patiekalų kaina restoranuose, kuriuose dirba siūlomos virtuvės šalių šefai,  tikrai nėra maža, tačiau jų patiekalai yra autentiškiausi ir kokybiškiausi. Tuo metu aukštos kokybės patiekalų ieškoti greito maisto restoranuose ar parduotuvėse prasmės nėra.

VMVT maisto produktų inspektorės Astos Maminskienės teigimu, kinų patiekalus siūlančiuose greito maisto restoranuose nustatoma daugiausiai pažeidimų: „2013 metais buvo patikrinti 90 proc. kinų patiekalų kavinių/restoranų, ir tik 20 proc. jų buvo be pažeidimų. Dažniausiai tokiuose kinų maisto restoranuose aptinkama susidėvėjusi įranga, nesilaikoma higienos normų, randama netinkamomis sąlygomis laikomų ar nebetinkamų vartoti maisto produktų.“

Kuo ypatingos užsienio virtuvės?

Vilniuje galima rasti daugybę kinų maistą siūlančių restoranų – jų čia yra net 46. Itališkus patiekalus siūlo 34, japonų – 25 restoranai. Mažiausiai restoranų jums pasiūlys Uzbekijos (3), Maroko (1), Turkijos (1) ar Argentinos (2) patiekalų.

Kinų virtuvė apima keletą atskirų Rytų Azijos virtuvių tradicijų. Pasaulyje žymiausia – Kantono virtuvė. Sakoma, kad kantoniečiai valgo viską, kas plaukia, išskyrus povandeninius laivus; viską, kas skrenda, išskyrus lėktuvus ir viską, kas turi keturias kojas, išskyrus kėdes. Kantoniečiai iš tiesų valgo įvairias mėsos rūšis, taip pat ir roplių, varliagyvių, vabzdžių, vikšrų, šunų ir kačių patiekalus. Tiesa, lietuviškuose kinų restoranuose dažniausiai rasite lietuviškų vištų, kalakutų, ančių troškinių, patiekalų iš kiaulienos, jautienos, jūros gėrybių.

Japonų virtuvė iš kitų Tolimųjų Rytų šalių labiausiai išsiskiria tuo, kad čia vartojama palyginti mažai mėsos: karaliauja žuvis. Japoniška virtuvė išsiskiria ir savo prieskoniais. Šiai virtuvei yra būdingas saldokas skonis, o aštrūs prieskoniai beveik nevartojami.

Itališka virtuvė – tai ne tik pica ir makaronai. Itališkoje virtuvėje itin mėgstamos daržovės, vaisiai, žuvis, sūrio patiekalai. Viena mėgstamiausių italų daržovių, naudojamų ir troškiniams, ir makaronų patiekalams pagardinti – baklažanas. Siciliečiai itin didžiuojasi savo pasta alla norma – makaronais su baklažanu ir pomidorų, česnakų bei baziliko padažu. Tai pat Italija vadinama espresso bei cappuccino kavos šalimi. Garsėja ir savo desertais, siciliečių tradiciniu cannoli bei visame pasaulyje pamėgtu tiramisu.

Uzbekų virtuvę galima skirti į dvi dalis: vasaros metu dažniausiai valgomos daržovės ir vaisiai bei iš jų gaminami įvairūs patiekalai, o žiemą − džiovinti vaisiai, marinuotos daržovės. Visus metus populiariausia uzbekų mėsa yra aviena. Paplotėliai ir įvairių rūšių duona yra taip pat neatsiejama nuo uzbekų virtuvės. Plovas laikomas pagrindiniu uzbekų virtuvės patiekalu. Jo gamyboje naudojamos kepintos daržovės, pakepintos mėsos gabalėliai ir ryžiai, taip pat kartais dedama razinų ar kitų vaisių.

Argentinoje visi pagrindiniai patiekalai kepami ant grotelių. Argentinos meniu vyrauja jautienos patiekalai. Tačiau dažnai valgoma ir kitokia mėsa: aviena, kiauliena, vištiena, kiškiena. Be to, daugybę patiekalų Argentina yra perėmusi iš europietiškos virtuvės. Čia gaminamos picos, makaronai, ispaniški, prancūziški patiekalai, šiems suteikiant savitą skonį.

Kariai, patiekiami su duona ar ryžiais, yra viena pagrindinių Indijos virtuvės patiekalų grupių. Šis terminas yra toks paplitęs, kad Indijoje gali reikšti iš esmės bet kokį valgį. Tai – daržovės, ankštiniai, žuvis ar mėsa, dažniausiai troškinti aštriame padaže. Indijos virtuvė garsi prieskoniais ir daržovėmis. Tai česnakai, aitriosios paprikos, imbierai, muskatai, garstyčių sėklos, kario mišiniai, žalia kalendra ir daugybė indiškų žolelių. Paprastai indiško maisto restoranų Lietuvoje padavėjai ar virtuvės šefai jums pasiūlys pagaminti ne tokį aštrų, kaip įprasta Indijoje, patiekalą.

Maroko virtuvės simbolis yra „Tajine“ – tai įvairiausiais prieskoniais gardinti, aromatingi ir sultingi troškiniai su daržovėmis ir vaisiais, žuvimi, mėsa (aviena, vištiena, jautiena) ir jūros gėrybės. Dažniausiai naudojami prieskoniai ir pagardai: cinamonas, kuminas, ciberžolė, imbieras, raudonasis ankštinis pipiras, paprika, anyžiai, sezamas, petražolė, kalendra, mairūnas, svogūnai, česnakas, medus, muskatas, čili pipirų pasta „Harissa“, sūdytos citrinos.

E. Dilkienės teigimu, labai egzotinių, mažiau lietuviams pažįstamų šalių virtuvių restoranai turi tikslinius lankytojus, masiškai ten žmonės tikrai neina. Vieni užsienio šalių virtuvių patiekalus yra linkę išbandyti bent po kartą, o kiti atranda savo mėgstamiausias virtuves ir sugrįžta nuolat.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...