captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek Lietuvai kainuos „Rail Baltica“? Dešimt svarbių faktų

Prisimenate, kiek aistrų kėlė planai statyti Visagino atominę elektrinę? Projekto „Rail Baltica“ kaina bus dar didesnė, o milijardai plauks ne tik iš ES fondų, bet ir iš mūsų mokesčių mokėtojų kišenių. Projektas kursto aistras. Antai estų transporto ministras Juhanas Partsas Lietuvos Vyriausybę išvadino kvailiais. Lietuvos derybininkai paaiškino, jog derybose ietys laužomos dėl milijardų – tiek gali kainuoti Vilniaus integravimas. Nemažai klausimų sukėlė ir be konkurso paskirto naujosios įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovo Dainiaus Budrio kandidatūra. 15min.lt pateikia dešimt faktų, kuriuos reikia žinoti vertinant „Rail Baltica“ projektą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prisimenate, kiek aistrų kėlė planai statyti Visagino atominę elektrinę? Projekto „Rail Baltica“ kaina bus dar didesnė, o milijardai plauks ne tik iš ES fondų, bet ir iš mūsų mokesčių mokėtojų kišenių. Projektas kursto aistras. Antai estų transporto ministras Juhanas Partsas Lietuvos Vyriausybę išvadino kvailiais. Lietuvos derybininkai paaiškino, jog derybose ietys laužomos dėl milijardų – tiek gali kainuoti Vilniaus integravimas. Nemažai klausimų sukėlė ir be konkurso paskirto naujosios įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovo Dainiaus Budrio kandidatūra. 15min.lt pateikia dešimt faktų, kuriuos reikia žinoti vertinant „Rail Baltica“ projektą.

1. „Rail Baltica“ yra ne vienas, o du projektai. Pirmasis „Rail Baltica“ etapas bus baigtas 2015 m., kai Lietuvoje bus nutiesta 120 kilometrų europinė vėžės atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Šiuo metu deramasi dėl antrojo etapo, kuriuo būtų sujungti Helsinkis, Talinas, Ryga, Vilnius ir Varšuva.

2. Kol kas nėra žinoma, kokią projekto dalį finansuos Europos Komisija. Tai paaiškės tik pateikus realią paraišką dėl paramos skyrimo ir ją įvertinus ES specialistams. Lietuva tikisi, kad bus finansuojama apie 85 proc. išlaidų, tačiau jokių garantijų, kad bus numatytas būtent toks finansavimas, šiuo metu nėra. Kol kas ši proporcija įtvirtinta politiniuose šalių susitarimuose.

3. Šiuo metu sunku tiksliai įvertinti „Rail Baltica“ ekonominį pagrįstumą, tačiau didelė tikimybė, kad projektas ekonomiškai nebus naudingas.

Tai savo ataskaitoje dar 2011 m. nurodė tarptautinė bendrovė AECOM LTD. Jos parengta studija konstatavo, jog „Rail Baltica 2“ projekto ekonominiai rodikliai nėra efektyvūs ir jų įprastu atveju nepakaktų gauti Europos Komisijos finansavimą transporto projektams. „Rail Baltica 2“ geležinkelis labiau skirtas ne krovinių, o keleivių vežimui. Ekonominiu požiūriu krovinių vežimas yra gerokai pelningesnis.

4. „Rail Baltica“ nėra tik ekonominis projektas. Jo įgyvendinimas susijęs su nacionalinio saugumo klausimais. Politiniai veiksniai šiam projektui svarbūs tiek dėl Europos Komisijos noro sujungti Baltijos valstybes su Europa standartine geležinkelio vėže, tiek dėl pačių Baltijos valstybių, kurių plėtrą gali skatinti šis projektas.

5. Į preliminarų „Rail Baltica“ maršrutą nepakliūna ne tik Vilnius, bet ir Ryga.

Latvijos sostinė nuo AECOM LTD nubrėžtos „raudonosios linijos“ nutolusi apie 40 km. Tikslaus trasos projekto dar nėra nei vienoje iš trijų Baltijos šalių. Per Taliną „raudonoji linija“ nubrėžta, bet estai svarsto kelias Talino jungties alternatyvas. Jie nori, kad europinė vėžė pasiektų ir Mugos uostą, kuris yra apie 20 km nuo Talino.

6. 3000. Tiek sklypų Lietuvoje reikėtų išpirkti, jei trasa eitų taip, kaip ji nustatyta AECOM LTD studijoje.

7. Bendra projekto kaina siekia 12 mlrd. Lt, o Lietuvos dalis – apie 4,4 mlrd. Lt.

Perskaičiavus būsimomis statybų kainomis, kai pirkimai bus daromi realiai, Lietuvos dalis gali padidėti net iki 7 mlrd. Lt. Į Visagino atominę elektrinę Lietuva planavo investuoti apie 6,5 mlrd. Lt.

8. 2,8 mlrd. Lt. Susisiekimo ministerijos apskaičiavimu, tiek lėšų Lietuvai gali tekti skirti projektui iš nacionalinio biudžeto įvertinus netinkamas ES finansuoti išlaidas ir 15 proc. kofinansavimą. Palyginimui, pensijų kompensavimui valstybė šiuo metu neranda 1 milijardo Lt.

9. Šiandien nuo Vilniaus iki Talino geležinkeliu reikėtų keliauti 12 valandų. Nutiesus „Rail Baltica 2“ tokia kelionė užtruktų vos 4 valandas.

10. Net jei „Rail Baltica 2“ bus nutiesta, į Berlyną 240 km/h greičiu, taip, kaip į Taliną, nuvažiuoti nepavyks.

Kol kas Lenkija neplanuoja investicijų, užtikrinančių 240 km/h greitį. Apie tokią infrastruktūrą Lenkija galėtų kalbėti nebent kitoje finansinėje perspektyvoje po 2020 m. Šioje finansinėje perspektyvoje tikėtina, kad bus užtikrintas 120 km/h greitis, kuris yra pakankamas krovinių vežimui.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...