captcha

Jūsų klausimas priimtas

Automobilių mokestis: daugėja pasisakančių „už“

Lietuvoje apie galimybę įvesti automobilių mokestį diskutuojama jau ne pirmus metus, turto mokesčius Lietuvai ne kartą rekomendavo ir šalies ekonominę situaciją reguliariai vertinantis Tarptautinis valiutos fondas. Vežėjai ir autoverslininkai jau reikalauja, kad toks mokestis būtų įvestas, tačiau pripažįsta, jog politikai nenori rizikuoti savo reitingais.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Lietuvoje apie galimybę įvesti automobilių mokestį diskutuojama jau ne pirmus metus, turto mokesčius Lietuvai ne kartą rekomendavo ir šalies ekonominę situaciją reguliariai vertinantis Tarptautinis valiutos fondas. Vežėjai ir autoverslininkai jau reikalauja, kad toks mokestis būtų įvestas, tačiau pripažįsta, jog politikai nenori rizikuoti savo reitingais.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos administracijos vadovas Mindaugas Beišys sako, jog apie automobilių mokestį asociacija kalba ne vienerius metus, tačiau dabar yra pastebėjusi esminį pokytį: klausiama ne kam mokesčio reikia, o kada jis bus įvestas.

„Kai mes pabandėme kalbėti apie šį mokestį prieš penketą metų, nebuvome suprasti, kam jis reikalingas. Palaipsniui žmonės pradėjo įsigilinti ir suprato, kad problemų, su kuriomis susiduriame, be mokesčio neišspręsime. Pavyzdžiui, į šalį plūsta seni arba net netinkami eksploatuoti automobiliai, jie teršia aplinką, sudaro spūstys, dėl didesnio automobilių srauto gatvėse kyla daugiau eismo įvykių, – vardijo M. Beišys. – Dabar pastebėjome, jog sulaukiame klausimų, kada mokestis bus įvestas, atitinkamai tokių klausimų sulaukia ir valdžios institucijos – štai kaip viskas pasikeitė.“

Pasak jo, 2013 m. pabaigoje Susisiekimo ministerija nagrinėjo modelius, kuriais automobiliai galėtų būti apmokestinti, tačiau Vyriausybėje šis klausimas – dar nesvarstytas.

„Manau, kad dabar šiuo klausimu panašiai mąsto visos ministerijos, bet yra politinės valios klausimas, kada atsiras pakankamai drąsos sprendimui įgyvendinti. Mažiausiai drąsos čia turi Seimas, nes už jo narius balsuoja rinkėjai“, – svarsto M. Beišys.

„Automobilio mokesčio galimybės buvo nagrinėjamos Kelių priežiūros ir plėtos programos kontekste, – DELFI sakė susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič apie 2013 m. pabaigoje ministerijoje vykusius svarstymus. – Buvo nagrinėjama situacija aplinkinėse šalyse.“

Anot jo, buvo atlikti paskaičiavimai ir siūlyti du variantai: apmokestinti Lietuvoje registruotus automobilius pagal jų galingumą, variklio tūrį ir amžių, taip pat svarstyta galimybė įvesti mokamas vinjetes už naudojimąsi magistraliniais keliais.

„Medžiaga paruošta ir vienas iš pasiūlymų – pateikti Vyriausybei ir Finansų ministerijai, galbūt jiems (šios informacijos - DELFI) prireiks. Mūsų manymu, būtų logiška, kad šie mokesčiai būtų skiriami kelių plėtrai ir priežiūrai“, – dėstė viceministras.

Jis vardijo, jog skaičiuojama, kad jei būtų apmokestintas Lietuvos lengvųjų automobilių parkas, o metinė įmoka svyruotų nuo 50 iki 400 litų, papildomai būtų galima surinkti iki 300 mln. Lt. Papildomai pinigų būtų galima surinkti ir už vinjetes.

Diskusiją apie automobilių mokestį viešojoje erdvėje paskatino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, kuris nepaisant premjero Algirdo Butkevičiaus kritikos, deklaruoja, jog mokesčių didinimas ar naujų įvedimas yra reikalingas, jei nenorima pensininkams grąžinti sumažintas pensijas ir tam papildomai nesiskolinti.

Pirmadienį siekiant gauti papildomų pinigų pensijoms kompensuoti, valdančioji taryba nusprendė padidinti akcizą alkoholiui. Kaip DELFI jau skelbė, sumažintoms pensijoms kompensuoti šiais metais reikės beveik 89 mln. Lt. A. Butkevičius tikina, kad tokią sumą surinkti pavyktų padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams, kovojant su šešėline ekonomika bei geriau surenkant pajamas į biudžetą.

A. Sysas sako, jog galimybė įvesti automobilio mokestį, kaip ir visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, prisimenama tuomet, kai į biudžetą prireikia surinkti daugiau pinigų.

„Jeigu mes užsibrėžiame tam tikrų tikslų arba sprendimą priima Konstitucinis teismas (kaip pensijų ir valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimų atstatymo atveju – DELFI), juos reikia įvykdyti, o pinigai ant medžių neauga ir stebuklų nebūna – reikia žiūrėti į mokestinę bazę“, – savo nuomonę dėstė A. Sysas.

Politikas sako, jog Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio pagal mokesčių perskirstymą, o automobilio ir visuotinis nekilnojamojo turto mokestis yra vienas iš tų, kurių Lietuvoje nėra, palyginti su dauguma ES šalių.

Argumentas prieš: mokesčių ir taip daug

Kitos nuomonės laikosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, liberalas Kęstutis Glaveckas.

„Valiutos fondas apie šį mokestį kalba visą laiką, bet jis turi siūlyti didinti mokesčius ir surinkti daugiau pajamų. Bet kai ekonomikos lygis yra žemas, kapitalo efektyvumas – mažas, mokesčius padidinus iki Vokietijos lygio, mums būtų visiškai striuka, – teigia K. Glaveckas. – Manau, kad toks mokesčio įvedimas yra labai toli. Abejoju, kad tai būtų protingas žingsnis, nes ir taip viskas apmokestinta.“

Nors jis sutinka, kad situacija įvesti automobilių mokestį palanki, kai svarstoma, iš kur paimti pinigų pensijoms kompensuoti, politikas sako, jog pasipriešinimas naujam mokesčiui bus didelis.

„Vyriausybėje šis dalykas bus labai nepopuliarus. Juo labiau, kad A. Butkevičius yra pažadėjęs mokesčių neįvedinėti“, – sako K. Glaveckas.

Kiek tektų mokėti?

Skirtingai apie automobilių mokestį pasisako ir bankų ekonomistai. Pavyzdžiui, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis yra sakęs, kad automobilio mokestis būtų naudingas nes leistų atnaujinti šalies automobilio parką.

„Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas pasisako prieš papildomus automobilio mokesčius, nes, jo nuomone, Lietuvoje mokesčių našta – ir taip didelė, o kol korupcijos lygis – aukštas, mokesčius reikėtų tik mažinti.

Visgi, abu ekonomistai sutinka, kad turto mokesčiai yra kur kas geresnis sprendimas nei papildomas darbo jėgos apmokestinimas ar vartojimo mokesčių didinimas, nes darbo apmokestinimas Lietuvoje ir taip pakankamai didelis, o vartojimo mokesčių augimas gali paskatinti kontrabandą ir prekybą šešėlyje.

Koks galėtų būti automobilio mokestis Lietuvoje? K. Glaveckas skaičiuoja, jog praktika gali būti dvejopa.

„Vienas variantas apmokestinti visas transporto priemones 100–120 litų (per metus - DELFI), kiti variantai – susieti su variklio tūriu, prabangos dalykais, bet tuomet sąlyginai didesnis yra tokio mokesčio administravimas“, – vardija politikas.

Paaiškina, kodėl nori mokesčio

Autoverslininkų asociacija paaiškina, jog automobilių mokestis valstybei atneša ne tik finansinę naudą, bet ir formuoja vartotojų įpročius.

Pavyzdžiui, gyventojai renkasi transporto priemones, kurios atitinka jų realius poreikius, t. y. mažesnius, ekologiškesnius, naujesnius automobilius, šalyje mažėja spūsčių, atitinkamai – ir eismo įvykių, dažniau naudojamasi viešuoju transportu.

„Europoje dažniausiai automobilio mokesčio suma yra susiejama su automobilio ekologiškumu. Dauguma valstybių automobilius apmokestina pagal anglies dvideginio išmetimus, tačiau yra būdų mokestį apskaičiuoti pagal automobilio svorį, galią, darbinį tūrį, amžių, tačiau ir šie parametrai yra susieti su automobilio tarša“, – paaiškina M. Beišys.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ šiais metais taip pat priminė neapmokestintus gyventojų automobilius, nes mokesčiai verslui – palaipsniui didėja.

Europos Sąjungos valstybėse automobilių mokesčiai surenkami iš trijų mokesčių tipų: vienkartinių įmokų įsigyjant ir registruojant automobilius, reguliariai mokamų metinių naudotojo mokesčių, taip pat iš su automobilio naudojimu susijusių mokesčių, pavyzdžiui, degalų akcizo, PVM.

Lietuvoje nėra gyventojų metinio automobilio naudotojo mokesčio. ES gyventojų lengvieji automobiliai tokiu mokesčiu šiuo metu yra apmokestinami įvairiai: mokesčio bazė yra skaičiuojama nuo variklio tūrio, anglies dvideginio emisijos, automobilio svorio, variklio galingumo. Apskaičiuojant mokestį gali būti naudojamas daugiau nei vienas kriterijus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...