captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dauguma lietuvių vis dar nesitiki sukaupti santaupų

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų sausio mėnesį buvo minus 9 ir, palyginti su gruodžio mėnesiu, jis nepasikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šiek tiek padidėjusį pesimizmą, prognozuojant galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, atsvėrė optimistiškesnės bedarbių skaičiaus kitimo prognozės.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų sausio mėnesį buvo minus 9 ir, palyginti su gruodžio mėnesiu, jis nepasikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šiek tiek padidėjusį pesimizmą, prognozuojant galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, atsvėrė optimistiškesnės bedarbių skaičiaus kitimo prognozės.

Savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek pesimistiškiau nei gruodį: gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis nepasikeitė (36 proc.), o nesitikinčių nors kiek sutaupyti padaugėjo nuo 61 iki 62 proc.

Tačiau palyginti su praėjusiais metais, gyventojai geriau vertino galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių ir savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti, – padaugėjo nuo 27 iki 36 procentų, o manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerės, dalis padidėjo nuo 16 iki 21 procento.

Sausį 14 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 26 procentai – kad pablogėjo, 60 procentų – kad nepasikeitė (gruodžio mėn. – atitinkamai 15, 26 ir 59 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, kaip ir praėjusį mėnesį, 21 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 18 proc. manė, kad suprastės, o 55 procentų gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 28 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, tiek pat jų (28 proc.) – kad pablogėjo, 44 proc. – kad nepasikeitė (gruodžio mėn. – atitinkamai 24, 31 ir 44 proc.). Žvelgdami į ateitį, 32 proc. apklaustųjų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 23 proc. – kad pablogės, o 40 proc. prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (gruodžio mėn. – atitinkamai 31, 22 ir 42 proc.).

Sausio mėnesį 21 proc. gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 35 proc. prognozavo, kad jis augs (gruodžio mėn. – atitinkamai 20 ir 39 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausio mėnesį skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 8, o kaime – minus 11. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, o kaime sumažėjo 4 procentiniais punktais.

Miesto gyventojų vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė optimistiškesnis bedarbių skaičiaus kitimo ir galimybės nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių perspektyvų vertinimas: gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą dalis sumažėjo nuo 38 iki 33 proc., o besitikinčių nors kiek sutaupyti dalis padidėjo nuo 35 iki 39 proc..

Kaimo gyventojų, puoselėjančių viltis nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis sumažėjo nuo 38 iki 30 proc., prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą dalis padidėjo nuo 15 iki 17 proc.

Taip pat mažiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių – gyventojų dalis, mananti, kad bedarbių skaičius augs, sumažėjo nuo 45 iki 35 proc.

Gyventojų nuomonė apie galimus šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, nepasikeitė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...