captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus savivaldybė – viešųjų pirkimų pažeidimų lyderė

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovu Žydrūnu Plytniku kalbėjo apie padėtį Lietuvos viešųjų pirkimų sektoriuje, aptarė, kaip pasikeitė situacija 2012 m. įsigaliojus prezidentės inicijuotoms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms.
R. Dačkaus, president.lt nuotr.
R. Dačkaus, president.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovu Žydrūnu Plytniku kalbėjo apie padėtį Lietuvos viešųjų pirkimų sektoriuje, aptarė, kaip pasikeitė situacija 2012 m. įsigaliojus prezidentės inicijuotoms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms.

„Valstybės lėšos yra visų Lietuvos žmonių pinigai. Viešieji pirkimai neturi būti dar viena ydinga galimybė išsikeroti korupcijai ir neteisėtai pelnytis. Visi pirkimai turi vykti skaidriai, užtikrinus sąžiningą konkurenciją ir viešumą, o valstybinės lėšos – leidžiamos racionaliai ir atsakingai. Viešumas yra veiksmingiausia korupcijos prevencijos priemonė“, – sakė prezidentė.

Ž. Plytnikas atkreipė dėmesį į savivaldą, kur iš 44 VPT patikrintų viešųjų pirkimų sutarčių 39-iose rasta pažeidimų.

„Šioje srityje, galima sakyti, didžiausi pavojai, ir rizikingiausia yra savivalda. Išskirčiau Vilniaus savivaldybę, kuri iš tiesų reikalauja daug kontrolės ir patikrinimų, kadangi tų pažeidimų aptinkama nemažai, todėl šiais metais ji traukiama į rizikingų pirkimų sąrašą ir bus kontrolė stiprinama. Taip pat pirkimai savivaldoje“, – sakė VPT vadovas. Pasak jo, esą rizika susijusi su biokuro, katilinių ir sąvartynų pirkimu (statybomis).

Tuo metu Vilniaus m. savivaldybė vėliau išplatintame pranešime teigia, kad Ž. Plytnikas paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl savivaldybės viešųjų pirkimų vykdymo. Esą VPT nebuvo atlikusi Vilniaus m. savivaldybės administracijos vykdomų sutarčių įvertinimo. Be to, anot savivaldybės, per pastaruosius dvejus metus VPT patikrino didžiausius jos vykdytus viešuosius pirkimus ir pažeidimų nerado.

„Vilniaus miesto savivaldybė dar 2013 metų gruodį kreipėsi į prezidentę, kuri skiria Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą 4 metų kadencijai, prašydama ginti visuomenės interesą ir užtikrinti skaidrumą, kadangi VPT nesudaro sąlygų perkančiosioms organizacijoms gintis nuo tiekėjų, kurie piktnaudžiaudami viešųjų pirkimų įstatymu dažnai stabdo pirkimo procedūras neturėdami tam pagrindo. [...] Vilniaus miesto savivaldybė paskutinius Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Ž. Plytniko pareiškimus vertina kaip kerštavimą ir politikavimą“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Pasak Ž. Plytniko, prezidentės inicijuotos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, viešumas ir skaidrumas davė daug naudos: žymiai sumažėjo ir neskelbiamų derybų būdu vykdomų pirkimų. Prieš dvejus metus, 2011 m., buvo įvykdyti 606 neskelbiami pirkimai už 543 mln. litų, o 2013 m. atlikti jau tik 223 pirkimai už 326 mln. litų. Tą patį, anot Ž. Plytniko, galima paminėti apie vidaus sandorius: 2011 metais vidaus sandorių atlikta už 759 mln. litų, 2013-aisiais – už 54 mln. litų.

„Tai akivaizdūs skaičiai, kurie rodo, kad viešumas ir VPT sutikimas davė naudos“, – kalbėjo VPT vadovas.

Ž. Plytniko duomenimis, Lietuva Europoje pagal viešuosius pirkimus elektroninėje erdvėje užima pirmąją vietą. Elektroniniai pirkimai šiuo metu siekia 90,5 proc.

Įsigaliojus prezidentės inicijuotoms pataisoms buvo užtikrintas didesnis viešųjų pirkimų sistemos skaidrumas ir viešumas, įvesti nauji kontrolės ir priežiūros svertai, kurie leidžia efektyviai kontroliuoti rizikingiausias korupcijos atžvilgiu sritis, tokias kaip neskelbiamos derybos ir vidaus sandoriai.

Organizacijos privalo viešai skelbti apie visus be išimties pradedamus viešuosius pirkimus, pateikti informaciją apie jų laimėtojus ir sudarytas sutartis. Neskelbiamų derybų būdu vykdomi viešieji pirkimai galimi tik iš anksto gavus VPT sutikimą. Šios tarnybos leidimas yra privalomas ir siekiant pasinaudoti vidaus sandorio išimtimi, kuriam Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi.

Įgyvendinant prezidentės pasiūlytas papildomas prevencijos priemones, leidžiančias VPT įvertinti vidaus sandorio pagrįstumą ir atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, net 5 kartus sumažėjo išleidžiama pinigų suma vidaus sandoriams – 2012 m. buvo išleista 282 mln. litų, o 2013 – tik 54 mln. litų.

Per ateinančius dvejus metus Lietuva į savo teisę turės perkelti 2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamente priimtas ES direktyvas viešųjų pirkimų srityje, kuriomis palengvinamas smulkiųjų įmonių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, numatomos lankstesnės viešųjų pirkimų procedūros.

Pasak prezidentės, būtina tinkamai įvertinti nacionalinį kontekstą ir užtikrinti pusiausvyrą tarp administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms mažinimo, lankstesnių viešųjų pirkimų procedūrų ir efektyvaus, skaidraus bei viešo valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Prisidengiant siekiu supaprastinti viešųjų pirkimų tvarką, neturi būti sukuriama terpė neskaidriems pirkimams, o kartu ir atveriamas kelias korupcijai bei neracionaliam pinigų naudojimui.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...