captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jei Baltarusija imtųsi sankcijų, Klaipėdos uostas patirtų apie 900 mln. Lt nuostolių

Iš Baltarusijos pasigirdus pareiškimų, kad prieš Lietuvą gali būti imamasi ekonominių sankcijų, Klaipėdos uostininkai sunerimo, bet daugelis jų vis dėlto nemano, kad kaimyninė šalis ryšis tokiems veiksmams, kurie būtų nenaudingi ir jos pačios ekonomikai, rašo VE.lt.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Iš Baltarusijos pasigirdus pareiškimų, kad prieš Lietuvą gali būti imamasi ekonominių sankcijų, Klaipėdos uostininkai sunerimo, bet daugelis jų vis dėlto nemano, kad kaimyninė šalis ryšis tokiems veiksmams, kurie būtų nenaudingi ir jos pačios ekonomikai, rašo VE.lt.

„Ir Lietuvoje tegu nesėdi kaip pelės po šluota. Jie privalo mums atsakyti, kodėl leido naudotis savo teritorija, kad būtų pažeista siena. Kam jau kam, o Lietuvai maža nepasirodys“, – praėjusią savaitę pareiškė incidento, kurį sukėlė iš Lietuvos atskridęs Švedijoje registruotas lėktuvas, numetęs Minske pliušinius meškiukus su atsišaukimais už žodžio laisvę, įpykintas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Manoma, kad jis gali prieš Lietuvą imtis įvairių ekonominių sankcijų. Pavyzdžiui, didelė baltarusiškų krovinių dalis iš Klaipėdos gali būti nukreipta į Latvijos, Rusijos ir Ukrainos uostus. Vieną trečdalį visų Klaipėdos uosto krovinių sudaro būtent Baltarusijos produkcija.

„Santykių su kaimynais gadinimas yra blogas dalykas. Man net sunku tai komentuoti. Elgiamasi tiesiog negražiai. Manau, Klaipėdos uostininkams reikia dirbti toliau ir kaip iki šiol, taip ir toliau sudaryti puikias sąlygas baltarusiškiems kroviniams, o politinius dalykus tegu sprendžia politikai. Manau, sveikas protas bet kuriuo atveju nugalės“, – sako AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), kurios krovinių apyvartoje baltarusiški kroviniai sudaro mažiausiai penktadalį, generalinis direktorius Audrius Pauža.

Jeigu Baltarusija imtųsi sankcijų prieš Lietuvą, pastaroji patirtų, pasak A. Paužos, nemenkų finansinių nuostolių. Vienas trečdalis krovinių Klaipėdos uoste – apie 12 mln. tonų. Viena perkrauta tona įvairioms Lietuvos verslo struktūroms duoda 75 Lt pajamų, tad finansiniai nuostoliai gali sudaryti apie 900 mln. litų.

„Man atrodo, kad A. Lukašenka nori dirbtinai įtraukti Lietuvą į tą konfliktą. Nemanau, kad šis incidentas galėtų tapti pretekstu nukreipti krovinius kur nors kitur. Tai būtų nenaudinga pačiai Baltarusijai. Nemanau, kad kas nors turėtų atsitikti dėl kažkokių numestų meškiukų. Didesnių problemų galėtų kilti, jeigu Švedijos reakcija būtų labai stipri ir ji apeliuotų į Briuselį. Tokiu atveju jis vėl gali pradėti kalbėti apie ekonomines sankcijas Baltarusijai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

„Tai būtų gana rimtas smūgis Klaipėdos uostui ir Klaipėdos konteinerių terminalui, kuris netektų apie 30 procentų krovinių“, – teigė UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Jo vadovaujamame terminale kraunama ne vien tik baltarusiška ratinė technika, bet ir konteineriai, įrengimai, gabenami į Baltarusiją. Tiesa, šiandien terminale ratinės technikos kraunama tik dešimtoji dalis, lyginant su tuo, kas vyko 2009–2010 m. Tuo metu konteinerių srautai gerokai pasikoreguotų.

„Kol kas tam tikra dalis krovinių dar tik plaukia į Lietuvą ir į Baltarusiją. Nemanau, kad būtų galima vieną dieną mostelėti lazdele ir pakreipti krovinių srautus ar į vieną, ar į kitą pusę. Tokias sankcijas pajustume tik po tam tikro laiko“, – sakė jis.

Terminalo vadovo manymu, daugiau problemų gali kilti su valstybiniais užsakymais. Turint omenyje privačius asmenis ar kompanijas, ko gero, nebus taip smulkmeniškai kontroliuojama, kad nė vienas konteineris neitų per Klaipėdą.

V. Šileika pabrėžia, kad yra susiformavusios logistinės grandinės, pavyzdžiui, įrengimų gabenimas per Klaipėdos uostą į Baltarusijos gamyklas. Joms greitai surasti alternatyvą esą būtų sunku.

„Manyčiau, kad vis dėlto turėtų nugalėti sveikas protas. Turėtų būti vertinama ekonominiu požiūriu, kur yra geriau krauti krovinius. Tačiau, ko gero, reikėtų po truputį ruoštis. Grasinimai Klaipėdos uostui iš Baltarusijos politikų pusės kartkartėmis vis pasigirsta, tačiau iki šiol dar nebuvo ženklų, kad dėl vienokių ar kitokių politikos vingių būtų kas nors daroma“, – sakė V. Šileika.

Pasak jo, toms įmonėms, kurios krauna 80–90 proc. baltarusiškų krovinių arba daugiau nei pusę, grasinimų įgyvendinimas labai pablogintų situaciją, o kitos sugebėtų kaip nors persiorientuoti ir nė viena nebankrutuotų.

Apie ketvirtadalį krovos baltarusiški Novopolocko ir Mozyrio naftos perdirbimo įmonės produktai sudaro ir AB „Klaipėdos nafta“. Ji per metus perkrauna daugiau nei 2 mln. tonų baltarusiškų naftos produktų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...