captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vietoj neigiamų palūkanų – nauji mokesčiai?

Lygiai nulis palūkanų už indėlius. Tiek šiuo metu siūlo kai kurie Lietuvos komerciniai bankai. Ne už kalnų ta diena, kai gali tekti primokėti už pinigų saugojimą, nors mūsų šalyje tai teisiniu požiūriu sudėtinga.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lygiai nulis palūkanų už indėlius. Tiek šiuo metu siūlo kai kurie Lietuvos komerciniai bankai. Ne už kalnų ta diena, kai gali tekti primokėti už pinigų saugojimą, nors mūsų šalyje tai teisiniu požiūriu sudėtinga.

Simbolines palūkanas už trumpalaikius indėlius iki šiol mokėję kai kurie bankai nuleido rankas. Atėjo metas, kai ir tiek – jau per daug.

Ar jau laikas mokėti bankams už tai, kad jie saugiai palaikytų pinigus savo seifuose? Galbūt bankininkai to ir norėtų, bet neigiamas palūkanas kol kas draudžia Civilinis kodeksas.

Užtat mokestis už pinigų saugojimą niekur nėra numatytas, vadinasi, ir nedraudžiamas.

Nulis – tiktai Lietuvoje

Jau kuris laikas bankai už indėlius siūlo vos didesnes nei nulines palūkanas. Bet iki šiol nė vienas bankas nedrįso paskelbti, kad visiškai nemokės už trumpalaikius indėlius.

„Swedbank“ ir DNB pirmieji peržengė šią ribą.

Tačiau įdomiausia, kad tie patys bankai Latvijoje ir Estijoje siūlo daugiau negu nulį. Kaip ir šių bankų kilmės šalyse – Švedijoje ir Norvegijoje.

Europos centrinis bankas šiuo metu taiko rekordiškai žemas bazines palūkanų normas, todėl atitinkamai mažėja ir palūkanos už indėlius.

Be to, šiuo metu rinkoje yra didelė pinigų pasiūla, o paklausa maža.

Tačiau ne tik tai nulėmė, kad Lietuvoje pirmojoje iš Baltijos šalių atsirado nulinės palūkanos. Anot bankų atstovų, kaltos ir šio sektoriaus reguliavimo taisyklės.

Skundžiasi dėl įmokų

Anot „Swedbank“ finansų tarnybos vadovo Mariaus Adomavičiaus, bene svarbiausia priežastis – bankai Lietuvoje moka indėlių draudimo įmokas, tačiau skiriasi jų dydžiai.

„Swedbank“ yra bankas, tad kiekvieną mėnesį perveda mūsų šalies Indėlių draudimo fondui apie 5 mln. litų. Per metus tai sudaro 60 mln. litų. Mūsų vertinimu, tai milžiniškos lėšos“, – sakė M. Adomavičius.

Tačiau Lietuvoje registruoti bankai moka 0,45 proc. nuo visų laikomų pinigų, bankų skyriai – tik iki 0,1 proc. Ir tai ne mūsų šalyje.

Lietuvoje veikiantys „Nordea“ ir „Danske“ bankai čia įmokų nemoka. Jei jie bankrutuotų, kompensacijas mokėtų Skandinavijos valstybės, kuriose registruoti šie bankai.

„Dalis šios sumos tikrai galėtų atitekti Lietuvai, jei būtų įvertinta aplinkinių ES šalių patirtis ir praktika. Tai yra jei šis „pagalvės mokestis“ už indėlių priėmimą visiems šalyje veikiantiems bankams ir bankų skyriams būtų vienodas“, – sakė „Swedbank“ atstovas.

Nesiūlo laikyti trumpai

Nulines palūkanas už trumpalaikius indėlius nustatė ir DNB bankas.

„Šią trumpalaikių indėlių kainą Lietuvoje nulemia situacija šalies ir tarptautinėje pinigų rinkoje“, – paaiškino DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.

Bet už dvejų ar trejų metų indėlių palūkanas mokama daugiau. „Todėl klientams šiuo metu rekomenduojame ilgesnio termino ar kaupiamuosius indėlius, taupymo lakštus, kitus saugius taupymo būdus“, – teigė Š. Nedzinskas.

Ar įves naują mokestį?

Lietuvoje veikiančių bankų atstovai nesiryžo spėlioti, ar mūsų šalyje ateityje galima tikėtis neigiamų palūkanų.

Pasak jų, tai labiau teorinė galimybė, nors Europoje apie pinigų saugojimo mokestį kalbama vis garsiau.

Tiesa, Civilinis kodeksas numato, kad bankas įsipareigoja už priimtą indėlį sumokėti palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Anot Advokatų kontoros „Leidla Lejins Norcous“ teisininkės Akvilės Bosaitės, nors kodekse nenurodyta, jog palūkanos turi būti teigiamos, teiginys, kad bankas moka palūkanas, reiškia, jog jas ir turi mokėti bankas indėlininkui, o ne indėlininkas bankui.

Tačiau bankai gali eiti kitu keliu – palikti dabartines palūkanas, bet imti mokestį už indėlius.

„Galima išeitis – nustatyti ne neigiamas palūkanas, o tam tikrą mokestį už pinigų saugojimą“, – aiškino A. Bosaitė.

Švedai palūkanas nukirto pirmieji

2009 metų liepos mėnesį Švedijos centrinis bankas pirmasis pasaulyje paskelbė neigiamas palūkanų normas – minus 0,25 proc. Tai buvo būdas kovoti su ekonomikos lėtėjimu, kurį sukėlė finansų krizė 2008 metais.

Tai buvo vadinama bausme komerciniams bankams, kurie turėjo mokėti už depozitus centriniame banke.

2012 metų liepą taip pat pasielgė ir Danijos centrinis bankas.

Dūsta nuo indėlių

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sakė, kad indėlių krizė tęsiasi. Tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys 2013 metais didino turimų laisvų pinigų kiekį, o bankai ir toliau liko svarbiausia ir patikimiausia lėšų saugojimo vieta.

„Vien gruodį įmonės savo sąskaitas papildė 814,2 mln. litų, o gyventojai – 999,6 mln. litų. Per metus bendrasis indėlių portfelis išsipūtė net 3,9 mlrd. litų – iki 47 milijardų.

Lietuvos bankininkystės istorijoje tiek indėlių bankuose nėra buvę. Tačiau beveik visi šie pinigai yra einamosiose sąskaitose ir (arba) padėti kaip trumpalaikiai indėliai, todėl bankams tai labiau pinigų srautų problema, o ne laisvos lėšos, kurias galima skolinti“, – pridūrė jis.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...