captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainos verslininkė: bijome, kad prasidės karas

Kijeve gyvenanti verslininkė Anastasija (vardas pakeistas, tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kalbėdama su LRT.lt, paprašė jos tapatybės neatskleisti: kitaip po publikacijos pasirodymo į jos biuro duris pasibelstų Ukrainos mokesčių inspekcija, ir ji turėtų ieškotis naujo darbo.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kijeve gyvenanti verslininkė Anastasija (vardas pakeistas, tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kalbėdama su LRT.lt, paprašė jos tapatybės neatskleisti: kitaip po publikacijos pasirodymo į jos biuro duris pasibelstų Ukrainos mokesčių inspekcija, ir ji turėtų ieškotis naujo darbo.

Anastasija vadovauja įmonei, prekiaujančiai priemonėmis, skirtomis dezinfekuoti karvių tešmenis prieš jų melžimą. Tai yra Ukrainoje veikiantis Vokietijos bendrovės filialas, todėl verslininkė akylai seka pastarojo meto įvykius Ukrainoje.

Ukrainietė palaiko nuo lapkričio pabaigos besitęsiančias demonstracijas dėl didesnės Ukrainos integracijos į Europą, nes, jos teigimu, „toliau tokioje pat šalyje gyventi nebeįmanoma“.

Dirba nepaisant Maidano

Nors stebint žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus apie Kijeve vykstančius neramumus gali susidaryti įspūdis, jog dabar ten niekas nebedirba, Anastasija tikina, kad daugumos žmonių gyvenimas iš esmės nekinta.

Verslininkė paprašė rašyti tiesą ir lietuviams perduoti, kad ukrainiečiai į darbą eina nepaisant šalyje susiklosčiusios situacijos.

„Supraskite, viskas paprasta, tiesiog karves reikia melžti kiekvieną dieną“, – paaiškino ji. Nors ne vienas jos darbuotojas dalyvauja mitinguose ir padeda ten daugiau laiko praleidžiantiems draugams.

Paklausta, kokios įtakos Maidanas turėjo jos verslui, ji atsakė, kad beveik jokios, tik kai kurie klientai dabar sunkiau galį atsiskaityti už prekes, todėl ir ji pati ne visada gali laiku sumokėti atlyginimus. Tačiau, jos žodžiais, didesnė pirkėjų dalis susimoka, kaip ir anksčiau, todėl didelių sunkumų Anastasija nepatiria.

Baiminasi, kad prasidės karas

Ukrainietės teigimu, didžiausia jos baimė šiuo metu yra karo grėsmė. „Jeigu dabartinės riaušės išsirutuliotų į didesnį konfliktą, prasidėtų karas, tada tikrai visi liktume be darbo“, – sakė ji. Užsidarytų visos muitinės, vokiečiai nebegalėtų teikti prekių, galų galiausiai ir karves melžti visi pamirštų.

80 proc. Anastasijos įmonės produkcijos atkeliauja iš užsienio. Verslininkė baiminasi, kad Ukrainos grivinos kursas gali staiga nukristi JAV dolerio ar euro atžvilgiu, ir tada nuostoliai būtų neišvengiami.

Ukrainai reikia į Europą

Verslininkė teigė palaikanti Ukrainos gyventojų siekį integruotis į Europą pirmiausiai todėl, kad ES šalyse bent jau galioja įstatymai.

Be to, pasak jos, dabartinė Ukrainos valdžia visiškai nesirūpina savo šalies gyventojais. Kaip paprastą to įrodymą Anastasija mini praeitais metais priimta valstybės biudžetą, kuriame valdžios aparatui skirta suma yra septynis kartus didesnė už skirtą sveikatos apsaugai.

„Jie galvoja tik apie save“, – Ukrainos valdžios viršūnėlę apibūdino verslininkė. Jos žodžiais, valdantieji kalba viena, o iš tiesų viskas yra visai kitaip, ir žmonės nebegali gyventi valdžiai nuolat meluojant.

Pavyzdžiui, praėjusių metų paskutinį ketvirtį valdžia labai gyrėsi, kad pensininkams padidintos pensijos. Iš tiesų Anastasijos vyras pensijos dabar gauna 2 grivinomis ir 69 kapeikomis daugiau, o juodos duonos kepalas kainuoja 3,5 grivinos.

„Tai ar čia padidinimas, ar pasityčiojimas iš žmonių, – piktinosi verslininkė. – Jei aš nedirbčiau, tai mano vyras badautų, nes daugiau nei pusę vien jo gaunamų pinigų tenka pakloti už butą ir komunalines paslaugas.“

Maža to, įsivešėjusi korupcija civilizuotame pasaulyje įprastą verslo praktiką padaro neįmanomą.

„Aš moku mokesčius, tačiau jie vis tiek ateina tikrinti ir sugeba rasti ką nors ne taip. Tada esu priversta mokėti kyšius, ką nors kitur patepti ir taip toliau“, – dėstė Anastasija.

Paskutinis šansas

Lygindama dabartines žmonių nuotaikas su vyravusiomis 2004 m. per Oranžinę revoliuciją, ukrainietė sakė, jog dabar yra „paskutinis šansas“, nes, jei nepavyktų padėties pakeisti , „tada – viskas baigta“.

Prieš dešimtmetį visi džiaugėsi ir šventė, nes galvojo, kad nuo šiol gyvenimas pasikeis, tačiau tai neįvyko.

Verslininkės teigimu, tarp ukrainiečių tvyro desperacijos jausmas, nes jie žino, kad, valdžios nenuvertę, geriausiu atveju turės ir toliau gyventi priespaudoje, o blogiausiu – keliaus į kalėjimą.

„Nežinau, kaip viskas bus, bet aš vis dar tikiuosi, kad mūsų vaikai gyvens geriau“, – sakė Anastasija.

ES turi imtis sankcijų

Paklausta, ko tikėtųsi iš Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžios atstovų, Anastasija pastebėjo, kad vien dabar gaunamų „papeikimų“ neužtenka.

„Reikia, kad jūs imtumėtės sankcijų. Pavyzdžiui, uždarytumėte Janukovyčiaus ir jo pakalikų sąskaitas užsienio bankuose – juk pinigus jie laiko ne čia, o ten. Tada galbūt kas nors ir pasikeistų. Tada jie taptų tokiais pat, kaip mes, ir galbūt atsisuktų į žmones ir suprastų, kaip jie jaučiasi, kodėl protestuoja“, – kalbėjo Anastasija. Jos manymu, tada net ir Maskvos spaudimas nebebūtų toks įtakingas.

„Prieš kelias dienas tarp žmonių buvo pasklidęs gandas, kad jau viskas – Janukovyčius ketina nusileisti, panaikinti savo priimtus įstatymus, atšaukti jėgos priemones prieš civilius. Tačiau kitą rytą nieko tokio nepamatėme. Tai kas galėjo pasikeisti? Turbūt buvo skambutis iš Kremliaus“, – svarstė su LRT.lt kalbėjusi Ukrainos verslininkė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Protestai Ukrainoje

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...