captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Mazuronis apie renovaciją: mokant už „Škodą“, BMW negausi

Penktadienį Aplinkos ministerija paskelbė, kad renovacija įgavo pagreitį. Deja, kol kas Lietuvoje yra renovuota nedidelė dalis namų: per devynerius metus atnaujinta apie 500 namų.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Penktadienį Aplinkos ministerija paskelbė, kad renovacija įgavo pagreitį. Deja, kol kas Lietuvoje yra renovuota nedidelė dalis namų: per devynerius metus atnaujinta apie 500 namų.

Jeigu vertinti visą situaciją, šiuo metu yra suderinti 1341 investicijų projektai, 962 jų pritarė gyventojai, dar 542 – bankai pritarė dėl finansavimo. Atitinkamai statybos rangos darbų konkursai pradėti 388 namuose.

Iki pavasario planuojama perkopti 600 namų, svarstė V. Mazuronis, kalbėdamas, kiek namų renovavimo projektų galėtų pritarti tiek gyventojai, tiek bankai.

Nuo pernai spalio 2 d. iki šių metų sausio 23 d. nupirkta 220 namų – juose pradėti statybos rangos darbai.

„Manau, kad tai – geras rezultatas“, – sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis

11 tiekėjų nupirko po 1 namą, nuo 2 iki 5 namų nupirko 15 bendrovių, nuo 5 iki 10 – 7-ios įmonės. Daugiau nei 10 namų nupirko 8 bendrovės.

Trūksta statybininkų, bet ne gyventojų klausimų

Renovacijos „veteranu“ dėl renovuotų namų kiekio vadinamas statybos įmonės „Dauniškis ir Ko“ vadovas Alvydas Rudokas pasakojo, jog jaučiamas darbuotojų trūkumas, todėl statybos bendrovė planuoja į praktiką priimti dar studijuojančius jaunuolius.

Paklaustas, su kokiais klausimais gyventojai kreipiasi į statybos bendrovę, jis vardijo, jog užklausų sulaukiama įvairiomis temomis.

„Bėda ta, kad Lietuvoje visi specialistai“, – teigė A. Rudokas.

Pasak jo, reikia gyventojams paaiškinti, kodėl vienos ar kitos medžiagos naudojamos namui apšiltinti, nes jos gali būti įvairios.

„Reikia paaiškinti žmogui, kodėl jo balkoną tvirtina, o kaimyno – ne“, – sakė jis.

Vėdinimas – problema

Pasak aplinkos ministro, šiuo metu yra įvesta galimybė gyventojams užtikrinti papildomą renovuotų namų ventiliaciją.

Pastebėta problema, kad renovuojamuose namuose yra nepakankamai ventiliacijos angų: tik virtuvėje ir sanitariniuose mazguose.

Tačiau papildoma mechaninė ventiliacija žymiai padidina renovacijos projekto kainą, todėl nereikalaujama gyvenamuose namuose diegti papildomas ventiliacijos angas. Gyventojai dėl to gali apsispręsti savarankiškai.

„Kol kas tai sprendžiama per langus, orlaides“, – sakė V. Mazuronis.

Kai pristatomi investiciniai projektai, gyventojams jų pasiūloma keletas, pavyzdžiui, su ventiliuojamu fasadu, su neventiliuojamu fasadu, su rekuperacine sistema ir kitokie.

Atitinkamai žmonės pasirenka, ar nori mokėti mažiausią kainą, o tai reiškia ir mažiau papildomų darbų, ar gali sumokėti ir už papildomus darbus, norėdami didesnės kokybės.

V. Mazuronis namų renovaciją palygino su automobiliu: visi norėtų mokėti už „Škodą“, o važinėti su BMW, tačiau tai – neįmanoma. Be to, ministras pridūrė, jog pats važinėja su „Škoda“ ir yra tuo patenkintas.

Renovuotinų namų – tūkstančiai

Daugiau kaip 34 tūkst. daugiabučių namų Lietuvoje, t.y. apie 96 proc., pastatyti arba gavę statybos leidimus iki 1993 m. Būtent šių pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą.

2005–2008 m. programoje dalyvavo 720 namų arba 2,1 proc. visų, turinčių tokią galimybę.

Statistinis atnaujintas ar atnaujinamas namas yra penkiaaukštis, 51 buto, statytas 1974 m., mūrinis arba stambiaplokštis daugiabutis, kurio šildomas plotas siekia 2797 kvadratinius metrus.

Populiariausios atnaujinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas.

Apklausus atnaujintų daugiabučių gyventojus paaiškėjo, kad po įvykdyto daugiabučio namo atnaujinimo jų turto vertė padidėjo 15–20 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...