captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jie eurą jau turi: ką patartų lietuviams?

Estai į euro atėjimą reagavo kur kas ramiau nei lietuviai, tačiau kainų augimo neišvengė. Tokiais įspūdžiais po valiutos keitimo prieš trejus metus dalijasi Estijoje gyvenantis Vaidas Matulaitis. Jo žodžiais, labiausiai didėjo paslaugų kainos, tačiau ne visas kainų didėjimo nuodėmes reikėtų versti eurui, mat per šiuos metus kainos Lietuvoje augo ne ką mažiau.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Estai į euro atėjimą reagavo kur kas ramiau nei lietuviai, tačiau kainų augimo neišvengė. Tokiais įspūdžiais po valiutos keitimo prieš trejus metus dalijasi Estijoje gyvenantis Vaidas Matulaitis. Jo žodžiais, labiausiai didėjo paslaugų kainos, tačiau ne visas kainų didėjimo nuodėmes reikėtų versti eurui, mat per šiuos metus kainos Lietuvoje augo ne ką mažiau.

„Patarčiau ramiau į viską žiūrėti, čia yra tik pinigai. Nematau jokių problemų. Aš taip pat buvau vienas iš tų ramiųjų, man viskas buvo gana logiška ir savotiškai džiaugsminga“, – DELFI sakė daugiau nei septynerius metus Estijoje gyvenantis V. Matulaitis, paklaustas, ką galėtų patarti eurui besiruošiantiems lietuviams.

Lietuva eurą įsivesti siekia nuo 2015 m., Estijoje ši valiuta cirkuliuoja nuo 2011 m.

Pašnekovas pripažįsta, kad visiems labiausiai rūpi kainų didėjimas, kuris buvo pastebimas ir Estijoje.

„Kainos pradėjo kilti dar kronomis likus maždaug trims mėnesiams iki euro įvedimo, kai kainos jau buvo skelbiamos ir kronomis, ir eurais. Tai labiausiai jautėsi mažmeninėje prekyboje ir paslaugose. Tikslių produktų kainų negalėčiau pasakyti, tačiau kilimas buvo akivaizdus, jeigu lygintume pirkinių krepšelį skirtingu metu“, – kalbėjo pašnekovas.

Po to, jo žodžiais, įvedus eurą nuo sausio 1– osios tris mėnesius buvo ramu: kainos buvo užšaldytos, o po to jos vėl po truputį kilo.

„Tačiau to aš nesiečiau su euro įvedimu, manyčiau, kad šis kilimas buvo natūralus infliacinis. Tačiau prieš euro įvedimą kainos buvo akivaizdžiai keliamos. Aš sakyčiau, kad buvo nuspręsta kainas pakelti dar prie kronų, kad nebūtų burbėjimo, jog įvedė eurą ir jos pakilo“, – svarstė V. Matulaitis.

Jo pastebėjimu, labiausiai brango paslaugos.

„Akivaizdžiai pakilo kainos paslaugų sektoriuje: taksi, restoranuose, kavinėse, kirpyklose. Jie kainas pakėlė jau po euro. Pavyzdžiui, iki euro kirpimas aukštesnio lygio kirpykloje kainavo 15 eurų, o dabar – 22–23 eurus. Mūsų šeima yra skaičiavusi, kad paslaugų sferoje už paslaugas mokame apie 30–40 proc. daugiau“, – sakė pašnekovas, pridūręs, kad nereikia pamiršti, jog Talinas yra gerokai brangesnis miestas nei visa kita Estija.

Jis pripažino nežinąs tikrosios priežasties, kodėl šių paslaugų kainos didėjo, tačiau jis svarstė, kad paslaugų teikėjai tiesiog palaukė, kol žmonės pripras prie euro ir tada padidino kainas.

Tačiau V. Matulaitis nelinkęs viso kainų didėjimo nurašyti eurui, nes tais metais brangimas fiksuotas ir Lietuvoje.

„Po euro įvedimo 2011 m. kainų augimas buvo organiškas. Tais metais Lietuvoje aš pastebėjau kur kas didesnį kainų augimą litais nei Estijoje eurais. Per tuos trejus metus Lietuvoje irgi viskas brango. Jeigu prieš dvejus–trejus metus atvažiavus iš Estijos į Lietuvą viskas atrodydavo labai pigu, tai dabar taip nebeatrodo. Todėl gali būti, kad brangimo nuodėmė priskiriama eurui, nors nebūtinai taip yra. Ilgainiui, aš manau, kad viskas susibalansuoja. Kartu nereikia pūsti miglos: kai kurie sektoriai iš tiesų paslaugas pabrangino dėl euro“, – sakė jis.

Lietuviai gerai suskaičiuoja ir šimtąsias dalis po kablelio

Pašnekovas mano, kad Lietuvoje įvedus eurą kainos nebūtinai turėtų didėti.

„Aš manau, kad Lietuvoje yra kita situacija, čia žmonės nelinkę permokėti, yra labai racionalūs, visi moka suskaičiuoti ir šimtąsias dalis po kablelio. Taip pat, aš manau, kad Lietuvoje prekybininkų interesai neatlaikys konkurencinio spaudimo. Estijoje yra kita situacija, rinka yra labiau išsidalinta ir nėra tokio spaudimo parduoti kuo pigiau“, – kalbėjo jis.

V. Matulaitis vardijo ir kitus estų skirtumus: „Estijoje yra didesnis pakantumas pridėtinei vertei, žmogus sutinka sumokėti už paslaugą daugiau, jeigu ji tinka ir patinka. Ten kiekvienu atveju neprasideda turgus ar važinėjimas pusę dienos po visas įmanomas parduotuves pradeginant daugiau kuro, tačiau ieškant pigesnio varianto. Negali sakyti, kad Estijoje visi švaistosi pinigais, tačiau pakantumas pridėtinei vertei yra didesnis“.

Pasak pašnekovo, estams euras buvo ir psichologinis lūžis, nes už 15,64 kronų gavo vieną eurą, todėl jų gaunamos ir mokamos sumos skaitine išraiška tapo kur kas mažesnės. Pavyzdžiui, žmogus uždirbdavo tūkstančius kronų, o dabar 900 eurų.

„Nors euras Estijoje yra trejus metus, tačiau dar daug žmonių, ir nebūtinai vyresnės kartos, kainas skaičiuoja kronomis. Kai jie kainas perskaičiuoja į kronas, sako: įsivaizduoji, tada bandelė ar alaus bokalas kainavo tiek, o dabar tiek“, – pastebi pašnekovas.

Teisingai paskleista žinia

V. Matulaitis prisimena, kad prieš įvedant eurą Estijoje tokių aršių politinių diskusijų kaip šiuo metu Lietuvoje nebuvo.

„Estai į euro įvedimą reagavo kur kas ramiau. Ten buvo gerai padirbėta politiniu lygmeniu. Jų prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas aiškiai paaiškino, kad euras yra ne tik ekonominis klausimas. Kai žmonėms pradeda kalbėti apie ekonominius dalykus, kad jie sutaupys kažkiek keisdami valiutą, tai nėra labai svarus argumentas. Tačiau ten buvo išaiškinta, kad tai yra ir politinis sprendimas, reikia priklausyti Vakarų blokų, o euras yra vienas iš įrankių dar labiau atskirti save nuo Rytų įtakos. T. H. Ilvesas šiuo klausimu buvo labai didelis ir svarus ruporas, o jis turi tikrai didelį autoritetą, ypač tarp miestiečių su vidutinėmis ir didesnėmis pajamomis“, – sakė jis.

Be to, Estijoje gyvenantis lietuvis priminė, kad estai labai didžiavosi, jog jie pirmieji iš Baltijos šalių prisijungė prie euro zonos.

„Estai iš dalies džiaugėsi, jiems kiekvienas argumentas, kad yra žingsniu priekyje nei kaimynai iš pietų, yra malonus“, – tvirtino jis.

Labiausiai pajuto uždirbantys mažiausiai

Kita Talino gyventoja, norėjusi likti neįvardyta, DELFI taip pat pasakojo apie padidėjusias kainas.

„Mano galva, euro įvedimą labiausiai pajuto tie, kurių pajamos nebuvo didelės. Tie, kurie uždirbdavo vidurkį ir daugiau, pajuto ne taip, nes parduotuvėse kainos buvo stebuklingai suapvalintos ne pirkėjo naudai. Psichologiškai euras atrodo priimtinesnis, nes kainos atrodo mažesnės, bet kai imi kainas po senovei pervesti į kronas, maža nepasirodo. Brango viskas: maisto produktai, paslaugos“, – kalbėjo ji.

Estijos valdžia gyventojams dovanojo skaičiuotuvus, konvertuojančius kainas iš vienos valiutos į kitą.

„Valstybė padarė labai gerą pasiruošimą reklamine prasme – jau seniai visos kainos parduotuvėse buvo nurodomos ir kronomis, ir eurais. Prieš pat euro įvedimą visiems į namus išsiuntė po euro/kronų skaičiuotuvą. Šis daiktas iš pradžių atrodė juokingas, bet pensininkai naudojosi. Paskui visi galėjo nusipirkti ir po startinį euru paketėlį su suvenyrine moneta“, – prisiminė pašnekovė.

Paprašyta įvardyti euro pliusus, moteris dėstė: „Vienas dalykas, kuriuo džiaugiasi mano vyras, užsiimantis verslu, tai vieninga valiuta su kitomis Europos Sąjungos šalimis, kur jis eksportuoja savo produkciją. Taip pat tarptautiniai pervedimai tapo pigesni. Taip pat, man, kaip nemažai keliaujančiai, euras labai patogus: paprasčiau lyginti kainas kitose šalyse. Tik liūdna, kai matai, jog, pavyzdžiui, produktų kainos Vokietijoje yra mažesnės, o atlyginimai kelis kartus didesni.“

Nuo infliacijos nepabėgsime, kol nepasieksime vidurkio

DELFI primena, kad iš tiesų prieš pat Estijai įsivedant eurą infliacija šuoliavo į viršų labai sparčiai. Dar 2010 m. lapkritį infliacija buvo 5,3 proc. Tai buvo smarkiausias augimas nuo 2008 m. gruodžio.

Toks kainų šuolis buvo aiškinamas maisto kainų didėjimu pasaulinėse rinkose, kurios darė įtaką kainoms parduotuvių lentynose.

Po euro įvedimo Estijoje Europos statistikos agentūra Eurostat padarė išvadą, kad bendros europinės valiutos įvedimas pirmąjį 2011 m. ketvirtį infliaciją padidino 0,2– 0,3 proc. ir atitiko kitų šalių patirtį. Tų metų kovą infliacija Estijoje buvo 5,1 proc.

Tada buvo skelbiama, kad infliacija šalyje dar ne vienerius metus viršys euro zonos vidurkį, tol, kol kainos taps panašios į esančias senosiose Europos šalyse. Matyt, tokia pati ateitis laukia ir Lietuvos.

Tuo metu, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. Lietuvoje infliacija buvo 3,8 proc., 2011 m. – 3,4 proc., 2012 m. – 2,8 proc.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...