captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras žada valstybės paramą Petrašiūnų elektrinės modernizavimui

Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad valstybė parems bendrą „Kauno energijos“ ir „Lietuvos energijos“ projektą, modernizuojant Petrašiūnų elektrinę, tačiau su sąlyga, kad šilumos kaina sumažės iki ketvirtadalio. Pasak „Lietuvos energijos“ grupės vadovo, įmonių bendradarbiavimas ateityje priklausys nuo to, kokia bus Šilumos ūkio plėtros programa.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad valstybė parems bendrą „Kauno energijos“ ir „Lietuvos energijos“ projektą, modernizuojant Petrašiūnų elektrinę, tačiau su sąlyga, kad šilumos kaina sumažės iki ketvirtadalio. Pasak „Lietuvos energijos“ grupės vadovo, įmonių bendradarbiavimas ateityje priklausys nuo to, kokia bus Šilumos ūkio plėtros programa.

„Projektui, siekiant Petrašiūnų elektrinę padaryti kogeneracine, reikia ir valstybės finansinės pagalbos. Valstybė nusiteikusi tokią paramą suteikti, tačiau tik su sąlyga, kad gyventojams šildymo kaina sumažės iki 25 proc. „Kauno energija“ ir „Lietuvos energija“ šiuo klausimu turi bendradarbiauti ir pateikti konkrečius skaičiavimus“, – antradienį lankydamasis Petrašiūnų elektrinėje Kaune, sakė A. Butkevičius.

Pirmajam elektrinės katilui jau suteikta 6 mln. litų ES paramos. Šiuo metu „Kauno energija“ savarankiškai įrengia biokuro katilus elektrinėje.

Anot premjero, antradienį susitarta, kad „Lietuvos energija“ dalyvaus Petrašiūnų elektrinės pertvarkoje.

„Šiandien lyg susitarėme, kad tikrai „Lietuvos energija“ kartu dalyvaus Petrašiūnų šilumos ūkio gamybos pertvarkoje, ir uždavinys vienas pagrindinių kaip tik – paruošti Vyriausybės nutarimą ir jį priimt, suderinus su energetikos įmone ir Ūkio ministerija, kad būtų galima lėšas naudoti kuo greičiau to ūkio pertvarkai“, – Kaune žurnalistams sakė Ministras Pirmininkas.

Pasak „Lietuvos energijos“ grupės vadovo Daliaus Misiūno, grupės ir „Kauno energijos“ bendradarbiavimas ateityje gali neapsiriboti vien tik Petrašiūnų elektrine, tačiau tai priklausys nuo Energetikos ministerijos parengtos Šilumos ūkio plėtros programos.

„Energetikos ministerija rengia programą, kurią vėliau tvirtins Vyriausybė ir joje atsispindės, kaip Petrašiūnų sprendinys turėtų atrodyti. (...) Petrašiūnų projektas išlieka kaip viena iš alternatyvų, nes programoje bus nurodytas bendras sprendinys visam Kaunui ir žiūrėsime, kaip įgyvendinti, kad labiausiai būtų sumažinama šilumos kaina“, – BNS sakė D. Misiūnas.

Pasak jo, kol programa nėra patvirtinta, negalima konkrečiai nurodyti, kokius projektus bendrovės įgyvendins. Tačiau jis teigė, kad ekonomiškai naudingiausia būtų įrengti atliekas deginančias kogeneracines, o vėliau – biokurą naudojančias kogeneracines elektrines.

Pasak D. Misiūno, valdžia galėtų suteikti paramą per investicijas, o ne per superkamos elektros tarifus.

D. Misiūnas aiškino, kad Petrašiūnų elektrinėje „Kauno energija“ ir „Lietuvos energija“ galėtų įrengti 60 megavatų galios kogeneracinę elektrinę.

„Kauno energija“ pernai liepą paskelbė, kad atsitraukia ir kol kas neįgyvendins 130 mln. litų vertės kogeneracinės elektrinės Petrašiūnuose projekto, kurį planavo įgyvendinti su „Lietuvos energija“. Tuomet „Kauno energijos“ vadovas Rimantas Bakas teigė, kad dėl pasikeitusių elektros kvotų aukcionų taisyklių jėgainė turėtų parduoti elektrą rinkoje, tad nuspręsta palaukti tinkamesnio laiko.

A. Butkevičius Kaune teigė, kad į šilumos ūkį gali būti investuojama, steigiant naują įmonę arba „Lietuvos energijos“ filialą.

„Yra paruoštas Vyriausybės nutarimo projektas, jis jau buvo pristatytas Energetikos ministerijoje, susilaukė didelių diskusijų. Tame nutarime kalbama apie du miestus – Vilnių ir Kauną. Dėl to, kad šilumos gamybos plėtra vyktų su struktūrine parama ir kaip ir Kauno miesto meras kalbėjo, yra keli variantai pasiūlyti: gali būti viena bendra įmonė su „Lietuvos energija“ steigiama, gali būti ir kaip „Lietuvos energijos“ filialas atskiras. Mes esame lankstūs ir tikrai esame numatę suteikti ir nacionalinį statusą Kauno mieste esančios vienos ar kitos elektrinės ir Vilniaus mieste“, – Kaune žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Pasak jo, dėl tokių planų susilaukiama pasipriešinimo iš privataus verslo: „Kai kada susiduriame su didžiuliu pasipriešinimu iš privataus sektoriaus, nes jie sako, kad mes investuosime. Ir kai kurie atliko tas investicijas, bet matome, kad galutiniame rezultate kaina šilumos energijos yra sumažinama puse cento, o investicija atsiperka per vienerius metus. Mes to leisti negalime ir tikrai to neleisime“.

Specialistų skaičiavimu, įgyvendinus tris projektus ir Petrašiūnų elektrinę bei „Šilko“ ir „Inkaro“ katilines pritaikius biokurui, sumažėtų šildymo kaštai, o iki 2015 metų pabaigos pavyktų sutaupyti iki 70 mln. litų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...