captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Udrėnas: šilumos kainos mažėjimas nėra naudingas „rubikoniniams“ interesams

Nei sostinės valdžia, nei Vilniaus šilumos ūkį nuomojanti bendrovė „Dalkia“ nėra suinteresuotos imtis efektyvių ir vilniečiams naudingų sprendimų pertvarkant šilumos ūkį, konstatuoja prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas socialinės ir ekonominės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nei sostinės valdžia, nei Vilniaus šilumos ūkį nuomojanti bendrovė „Dalkia“ nėra suinteresuotos imtis efektyvių ir vilniečiams naudingų sprendimų pertvarkant šilumos ūkį, konstatuoja prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas socialinės ir ekonominės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.

„Tikrai situacija yra pakankamai sudėtinga, Vilnius serga, kaip žinome, prasiskolinęs, o šilumos sektorius ypatingai. Klausimas toks – ar Grigiškės yra prijungtos prie Vilniaus šilumos tinklų? Ne, iki šiol dar neprijungtos ir tai rodo nenorą rūpintis miestiečių pinigine. Vilniaus ir Kauno šilumos vartotojai [...] moka žymiai daugiau nei Panevėžio, Šiaulių ar Klaipėdos gyventojai. [...] Likus mažiau nei 3 metams iki Vilniaus šilumos ūkio nuomos termino pabaigos, „Dalkia“ neturi intereso investuoti į neatsiperkančias investicijas ir žinome, kad trečio TEC-o (Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės. – ELTA) laukia labai liūdnas likimas, jeigu ir toliau bus taip delsiama, jis tiesiog negalės veikti“, – antradienį „Žinių radijo“ laidoje sakė N. Udrėnas.

Prezidentės atstovas įžvelgė, kad Vilniaus šilumos tinklus valdančiai „Dalkiai“ aukštos šilumos kainos yra naudingos – tokiu būdu, anot N. Udrėno, atveriamas kelias monopolijai išplėsti.

„Šilumos kainos mažėjimas nėra naudingas „rubikoniniams“ interesams, kurie artimiausiu metu savo katilinėse planuoja iš biokuro gaminti apie 20 proc. visos miestui reikalingos šilumos, o papildomai jiems pastačius komunalinio atliekų deginimo katilinę bus visiškai monopolizuota šilumos gamyba vasarą, šalia atliekų ir biokuro tiekimo energijos gamybai ar pastatų priežiūros monopolio“, – kalbėjo jis.

Pasak N. Udrėno, siekiant sumažinti šilumos kainas sostinėje ir gaminti konkurencingą elektros energiją, būtinas savivaldybės ir Vyriausybės sutarimas dėl miesto energetinio ūkio raidos. Tačiau iniciatyvos šiuo klausimu, prezidentės patarėjo teigimu, turi imtis jau ne pati Vilniaus savivaldybė, o Vyriausybė.

„Vilnius didelis, turi būti masto ekonomija, galima ir būtina pasiekti, kad šilumos kainos čia būtų mažiausios tarp Lietuvos didžiųjų miestų“, – sakė jis.

Primename, kad praėjusią savaitę „Lietuvos energija“ paskelbė planuojanti stambias investicijas, tarp kurių – kogeneracinės gamybos didžiuosiuose šalies miestuose projektai.

„Iš tiesų, kogeneracijos projektai yra labai svarbūs, ir čia mes matome galimybę užbaigti teisingą šilumos ūkio sudėliojimą mūsų valstybėje. Mažosios savivaldybės, mūsų nuomone, yra išsisprendusios problemą praktiškai visos, o Vilnius su Kaunu yra vis dar ieškojimo kelyje, todėl mes taip pat matome savo indėlį čia investuojant“, – sakė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.

Latviai palaiko Lietuvos poziciją dėl „Rail Baltica 2“ trasos

Kaip teigė N. Udrėnas, Latvija palaiko Lietuvos poziciją diskusijose dėl transeuropinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica 2“ statybų.

Praėjusią savaitę prezidentė lankėsi Rygoje, kur susitiko su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu. Pasak N. Udrėno, vizito metu Latvijos vadovas išreiškė paramą Lietuvai, teigiančiai, kad europinio geležinkelio maršrutas privalo eiti per sostinę Vilnių.

„Dėl „Rail Balticos“ buvo aiškus sutarimas, supratimas, kad tikrai visos sostinės turėtų būti sujungtos, kad būtų užtikrinti kuo didesni keleivių srautai šituo moderniu geležinkeliu“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė prezidentės patarėjas.

„Latviai mus supranta, mūsų prašymas jiems skamba logiškai, nes ES siekiamybė yra visas sostines sujungti europine vėže. Juo labiau, reikia priminti, kad ir pradiniu atveju Ryga nebuvo įtraukta į projektą [...], taigi esama analogijos, ir mes turime siekti, kad tiek Kaunas, tiek Vilnius modernia geležinkelio jungtimi būtų sujungti su Europa“, – kalbėjo jis.

Prezidentūra, anot N. Udrėno, laikosi tos pačios nuomonės, kaip ir Susisiekimo ministerija – „Rail Baltica“ turi eiti per Lietuvos sostinę – ekonomiškai pajėgiausią ir gausiausią šalies miestą.

„Vilnius – didžiausias Lietuvos miestas: bent 20 proc. Lietuvos gyventojų, didžiausias ekonominis aktyvumas, didžiausia perkamoji galia, todėl jo įjungimas į „Rail Baltica 2“ suteiktų daug daugiau prasmės ir ekonominio pagrįstumo“, – teigė N. Udrėnas.

Grasina sužlugdyti visą projektą

Tuo metu, kaip jau skelbta, Estija laikosi pozicijos, jog, norėdama pratęsti transeuropinę vėžę „Rail Baltica“ ir prie jos prijungti Vilnių, Lietuva tai turės padaryti savo lėšomis. Prieš tai buvo skelbiama, jog Latvija ir Estija nori perkelti Vilniaus prijungimą prie „Rail Baltica“ į politinį lygį.

Šie nesutarimai tarp Baltijos šalių grasina sužlugdyti visą projektą: „Rail Baltica“ vykdymo darbai turi būti pradėti iki 2016 metų, kitaip Baltijos valstybės gali netekti 26 mlrd. eurų ES finansavimo.

Praėjusią savaitę „Rail Baltica 2“ klausimas sukėlė diplomatinį incidentą – Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras J. Partsas interviu leidiniui „The Wall Street Journal“ pareiškė, kad Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.

Tokie pareiškimai papiktino premjerą Algirdą Butkevičių, kuris buvo pavedęs užsienio reikalų ministrui gauti Estijos ambasadoriaus pasiaiškinimą. Tačiau Estijos ministrui pačiam ėmusis iniciatyvos atsiprašyti, to nebeprireikė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...