captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl „Rail Baltica“ atšakos į Vilnių apsispręs po išsamios analizės

Nepaisant estų nepasitenkinimo, kad dėl atšakos į Vilnių gali užtrukti ir pabrangti visas greitojo geležinkelio „Rail Baltica 2“ projektas, susisiekimo ministras sako, kad net prarandant laiko reikia išsamiai išanalizuoti, kuris  projekto variantas būtų naudingesnis ir greičiau atsipirktų.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Nepaisant estų nepasitenkinimo, kad dėl atšakos į Vilnių gali užtrukti ir pabrangti visas greitojo geležinkelio „Rail Baltica 2“ projektas, susisiekimo ministras sako, kad net prarandant laiko reikia išsamiai išanalizuoti, kuris  projekto variantas būtų naudingesnis ir greičiau atsipirktų.

Premjeras savo ruožtu žada netrukus apsispręsti, kokiomis lėšomis reikėtų tiesti atšaką į Vilnių. Naują diskusijų dėl šio projekto bangą sukėlė premjerą įžeidęs Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministro pasisakymas, kurio, šiam atsiprašius, Lietuvos pusė nesureikšmina.

„Rail Baltica statyba“ – taip vadinsis antrinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė, kuri atstovaus Lietuvai bendroje projekto „Rail Baltica 2“ bendrovėje. Lietuviai įmonę žada įkurti dar šią savaitę. Ir tai, ko gero, vienintelis realus žingsnis, rodantis, kad greitojo geležinkelio tarp Varšuvos ir Helsinkio projektas nestovi vietoje.

Mat derybose dėl bendros šio projekto įmonės steigimo, pasak susisiekimo ministro, dar 7 nesuderinti klausimai. Ir svarbiausias tarp jų – lietuvių noras greitąjį geležinkelį, kuriuo traukiniai važiuotų iki 240-ties kilometrų per valandą, nukreipti ir per Vilnių.

„Suprantama, papildomas 100 kilometrų europinės vėžės kainuoja. Kiek? Apytiksliai apie milijardą litų“, – kainą, kurią tektų sumokėti už „Rail Baltica“ Vilniuje įvertino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Ministerija pripažįsta – projekte dalyvaujantiems estams kaip tik ir nepatinka, kad dėl iš naujo rengiamos naujojo greitojo geležinkelio trasos studijos projektas  gali užtrukti ir negauti didžiausio įmanomo ES finansavimo.

Anot susisiekimo ministro, laiko dar yra. Jis nesureikšmina ir užsienio spaudai pasakytų vyriausybę žeidžiančių Estijos ekonomikos bei susisiekimo ministro žodžių.

Šiandien su juo kalbėjau telefonu. Buvo pasakyta, kad jo pareiškimas buvo ne piktavalis, taip jau išsprūdo. Jis labai atsiprašo ir jo atsiprašymą priimu“, – sakė R. Sinkevičius.

Jis taip pat pastebėjo, kad paraiškų pateikimas įmanomas iki 2016 metų.

„Aš galvoju , kad mes ne pieštuką ir ne trintuką ruošiamės pirkti. Galvoju, kad tokiam stambiam projektui įgyvendinti reikia labai gilios analizės tam, kad nepadaryti klaidų“, – kalbėjo R. Sinkevičius.
Premjeras visus nesutarimus su kaimynais tikisi išspręsti vasario pradžioje vyksiančioje Baltijos Ministrų taryboje.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė, kad jie ketina grįžti į tą pradinę padėtį, kada buvo pasirašytas memorandumas tarp penkių susisiekimo ministrų – Suomijos, Lenkijos ir Baltijos šalių, ir išsiaiškinti, ar iš tikrųjų buvo numatyta ir ar yra numatyta konkreti suma pinigų to projekto įgyvendinimui.

„85 proc. projekto vertės turi būti skiriami iš ES biudžeto“, – sakė A. Butkevičius.
 
Susisiekimo ministerijos skaičiavimu, transeuropinio geležinkelio vėžę pasukus per Vilnių, „Rail Baltica 2“ dalies Lietuvoje kaina gali augti iki 7 milijardų, nes ES pinigų nebus galima naudoti privačioms žemėms išpirkti. Pačiai Lietuvai tuomet tektų investuoti apie 2–3 milijardus litų.

R. Sinkevičius primena – ar imsimės tokio didžiulio projekto ir kiek į jį  investuosime dar  turi apsispręsti ir pati Lietuva  – projektas įsibėgės tik po to, kai jam pritars  Vyriausybė ir Seimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...