captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Butkevičius: dėl „Rail Baltica“ reikia susitarti bet kokia kaina

Kylant įtampai tarp Baltijos valstybių dėl transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekto, Lietuvos premjeras teigia, kad derybas reikia užbaigti bet kokia kaina. Pasak Algirdo Butkevičiaus, Vilniaus prijungimas prie vežės vasarį bus sprendžiamas Baltijos šalių premjerų susitikime, o iki to laiko reikia baigti derybas dėl kitų bendros įmonės steigimo klausimų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kylant įtampai tarp Baltijos valstybių dėl transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekto, Lietuvos premjeras teigia, kad derybas reikia užbaigti bet kokia kaina. Pasak Algirdo Butkevičiaus, Vilniaus prijungimas prie vežės vasarį bus sprendžiamas Baltijos šalių premjerų susitikime, o iki to laiko reikia baigti derybas dėl kitų bendros įmonės steigimo klausimų.

„Aš manau, kad mes tikrai susitarsime ir pirmadienį ryte aš daviau pavedimą Vyriausybės kancleriui, kad jis iki pietų išsiaiškintų, kaip tos derybos vyko, kur atsirado ta įtampa, dėl kokių priežasčių. Čia yra vienas iš strateginių projektų – ne tik Baltijos valstybių, bet į jį įtrauktas ir Helsinkis, Varšuva. Tai, manau, bet kokia kaina reikia surasti susitarimą“, – BNS sakė premjeras.

Pasak jo, iki Baltijos šalių premjerų susitikimo reikia suderinti bendros įmonės steigimo klausimus, o tuos klausimus, dėl kurių nepavyksta pasiekti susitarimo, perkelti į politinį lygį.

„Pareikalavau, kad iki mano vizito į Taliną vasario 3 dieną turi būti užbaigtas šis klausimas diskutuoti darbo grupėse ir jeigu nepavyksta išsiaiškinti, arba yra didžiuliai skirtumai, pasakiau organizuoti kartu su manimi pasitarimą ir įvertinti visus privalumus ir trūkumus, bet šitas projektas turi būti pateiktas Europos Komisijai galutiniam priėmimui, kad yra susitarta“, – tvirtino premjeras.

A.Butkevičius aiškino, kad diskusijos politiniu lygiu dėl Vilniaus nori ne tik Estija, bet ir Lietuva. Anot ministro pirmininko, iš esmės tai yra vienintelė problema, kliudanti galutinai sutarti dėl „Rail Baltica“.

„Šitas klausimas yra iškeltas ir mūsų jau politiniu lygmeniu. Jei gerai pamenu, jis buvo iškeltas Europos reikalų komitete ir tai vienas diskusinių klausimų (dėl Vilniaus – BNS), dėl kurių ir kyla nesutarimai. Aš manau, kad vargu ar papildomų kažkokių nesutarimo objektų yra“, – teigė premjeras.

Europos Komisija pavasarį turėtų paskelbti paraiškų teikimą „Rail Baltica“ finansavimui. A. Butkevičius teigė, kad nors diskusijos ir stabdo projektą, tačiau dokumentai dėl finansavimo užtikrinimo bus parengti laiku, nes kitu atveju pralaimės visos Baltijos šalys.

„Aš manau, kad pavyks laiku ir paraiškos bus pateiktos pavasarį, nes jeigu jos nebus pateiktos, ta pinigų suma bus atiduota kitiems strateginiams projektams, bet ne Baltijos šalims. (...) Visas šitas regionas pralaimės“, – aiškino ministras pirmininkas.

Paklaustas, ar estų baimė, kad prijungus Vilnių prie transeuropinės vėžės, pinigų nepakaktų Estijos geležinkelio atkarpoms, A. Butkevičius teigė kol kas negali atsakyti į šį klausimą.

„Negalėčiau atsakyti į šitą klausimą – neturiu dar pilnos informacijos, bet aš manau, kad neužilgo turėsiu. Tikrai galiu pasakyti, kad Lietuva geranoriškai žiūrės į projekto įgyvendinimą ir tikrai tas projektas nebus žlugdomas, bet, aišku, negalima čia karščiuotis ir turime aiškiai įvardinti dėl ko kyla problemos. Buvo pasirašyti susitarimai dar praeitos Vyriausybės ir peraugo diskusija į tokį lygį, kad bus ji jau vieša, kad visuomenė žinotų, dėl ko vyksta nesutarimai“, – tikino premjeras.

Anot jo, Estijos pozicija Vilniaus klausimu stebina, nes jau anksčiau buvo pasiekti susitarimai dėl transeuropinės vėžės.

„Aš esu truputį nustebęs, nes praeitą kartą mes jau Rygoje diskutavome šituo klausimu ir diskusija tikrai nebuvo lengva ir buvo prieita susitarimų ir šiek tiek esu nustebęs, bet negalėčiau atsakyti, kodėl tas kategoriškumas dominuoja. Gal reiktų sakyti, kad peraugo į kategoriškumą, bet duotas pavedimas išsiaiškinti ir vėliau bus išsiaiškinta“, – sakė A. Butkevičius.

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad nesutikus prijungti Vilniaus prie transeuropinės vėžės, gali žlugti visas projektas. Tuo tarpu Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas pareiškė, kad  Lietuva turėtų savo lėšomis finansuoti „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Vilniaus.

„Rail Baltica“ vėžė Lietuvoje eis nuo sienos su Lenkija per antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną, Panevėžį iki sienos su Latvija, tačiau pernai rugsėjį po sunkių derybų penkių šalių ministrai, pasirašę deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, nutarė, kad Vilnius taip pat bus trasos dalis.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau Estija tam priešinasi, baimindamasi, kad papildoma atkarpa pabrangins projektą ir lėšų neliks kitoms atkarpoms.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

„Rail Baltica 2“ vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų, bendra vėžės vertė – apie 12,43 mlrd. litų. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...