captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Gaidys: nuomonę apie eurą pakeisti gali racionalūs argumentai

Gyventojai teigiamai į euro įvedimą šalyje pradėtų žvelgti, jei politikai ir ekonomistai kalbėtų artimesne ir argumentuota kalba, o ne bendromis frazėmis, teigia sociologas, tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Gyventojai teigiamai į euro įvedimą šalyje pradėtų žvelgti, jei politikai ir ekonomistai kalbėtų artimesne ir argumentuota kalba, o ne bendromis frazėmis, teigia sociologas, tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Pasak jo, nors lapkričio mėnesio apklausos duomenimis 49 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria eurui, kaip bendrai Europos Sąjungos valiutai, dauguma jų nėra kategoriškai nusistatę prieš eurą.

„Aš manau, kad (per metus - BNS) gali išaugti palaikančių skaičius, nes tai nėra ideologinis klausimas. Visai kaip analogija su atomine elektrine – jeigu Lietuvoje žaliųjų mentalitetas stiprus, tada ką besakytum, nuomonė dėl elektrinės nesikeis, bet esu įsitikinęs, kad tai nėra žaliųjų mentalitetas, o merkantilinis išskaičiavimas, ar nereiks už tai mokėti. Tuo požiūriu ir dėl euro galima perkalbėti, parodant, kad žiūrėkite – investicijos eina pro šalį, o įsivedus eurą, investicijos pagerės, palūkanos paskolų mažės ir panašiai“, – BNS sakė V. Gaidys.

Pasak jo, iki šiol viešojoje erdvėje sklandę argumentai už eurą buvo tolimi žmonėms, tačiau pastaruoju metu padėtis pagerėjo.

„Pastaruoju metu girdžiu ir matau ekonomistų ir politikų teiginius – jie nustojo kalbėti aukštomis materijomis. Apie palūkanas pradėjo kalbėti, kokios bus paskolos, nes nėra kvailesnio argumento kaip kad važiuojant į Briuselį nereiks keisti pinigų... Čia tikrai blogas argumentas, bet pastarąjį mėnesį argumentacija tapo paprastesnė, aiškesnė, žemiškesnė“, – aiškino sociologas.

Jo teigimu, vienas iš stiprių argumentų už eurą, kuris galėtų pakeisti visuomenės nuomonę, gali būti Latvijos patirtis. Anot jo, jei situacija kaimyninėje valstybėje po euro įvedimo gerės, lietuvių nuomonė taip pat pasidarys palankesnė bendros valiutos atžvilgiu.

„Pažiūrėsime po mėnesio, kaip Latvijoje – pagerėjo, nepagerėjo – tai ir bus didžiausias argumentas. (...) Žinoma, kad labiausiai veikia kaimynų latvių pavyzdys ir laiptų aikštelės kaimyno pavyzdys, kuris buvo Latvijoje, matė, kaip ten yra“, – tikino pašnekovas.

Jis teigė, kad nemaža dalis euro priešininkų dalis nėra nusistačiusi prieš bendrą ES valiutą iš esmės, tiesiog mano, kad gal nebūtina skubėti, be to, mato pavyzdžius Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Švedijoje, kur euro nėra, bet pragyvenimo lygis – aukštas.

„Reikia turėti galvoje, kad daugiau skeptikų nei šalininkų yra ne dėl ideologinių priežasčių – pavojaus nepriklausomybei – bet dėl praktinių priežasčių. Ir jeigu žiūrėtume, kiek yra tų kategoriškų priešininkų, kurie nenori euro niekada, tai jų bus gal 20 proc., o kiti tiesiog nori vėliau. Jie nori žingsnis po žingsnio, tada, kai bus didesni atlyginimai. Tas nenoras nėra kategoriškas, jis nėra tragiškas, bet nesinorėtų, kad daineles suktų, žmonėms reikia faktų (apie euro įvedimą - BNS)“, – teigė V. Gaidys.

Pasak jo, vienaip ar kitaip, nuomonė apie eurą, vadovaujantis kitų šalių patirtimi, vis vien pasikeis po naujos valiutos įvedimo.

„Jeigu žiūrėti „Eurobarometrą“, tai praktiškai visose šalyse, kurioms gresia euro įvedimas, žmonės nenori euro. Ir, matyt, kiek ten įkalbinėtum, persverti rezultatų gal ir nelabai įmanoma, kadangi ir kitose šalyse taip būna. Tačiau šalys, kurios jau įsivedė eurą, praktiškai visose šalyse žmonės yra patenkinti euru – tarp jų ir Estijoje. Čia ir yra paradoksas“, – sakė sociologas.

„Tačiau nors ir sunku nuomonę pakeisti, įvedus eurą ta nuomonė turėtų pasikeisti“, – pridūrė jis.

Naujausiais „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, pernai lapkritį 40 proc. Lietuvos gyventojų pasisakė už eurą, 49 proc. – prieš, o 11 proc. neturi nuomonės.

Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje. Nuo 2011 metų pradžios prie euro zonos prisijungė Estija, o nuo šių metų – Latvija.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...