captcha

Jūsų klausimas priimtas

Abrakadabra su jūsų pinigais: kaip 10 tūkst. Lt virsta 9272 Lt

Norėdami turėti rezervą juodai dienai ar planuodami didelės vertės pirkinius, gyventojai bando kuo daugiau taupyti. Tačiau ekonomistai įspėja – pasyviai laikomas santaupas po truputį griaužia kirminas vardu infliacija. Turint 10 tūkst. Lt sumą ir esant 1,5 proc. nuolatinei infliacijai, per penkerius metus teks pridėti 750 Lt, kad santaupos išlaikytų tą pačią vertę.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Norėdami turėti rezervą juodai dienai ar planuodami didelės vertės pirkinius, gyventojai bando kuo daugiau taupyti. Tačiau ekonomistai įspėja – pasyviai laikomas santaupas po truputį griaužia kirminas vardu infliacija. Turint 10 tūkst. Lt sumą ir esant 1,5 proc. nuolatinei infliacijai, per penkerius metus teks pridėti 750 Lt, kad santaupos išlaikytų tą pačią vertę.

2013 m. pirmąjį ketvirtį šalyje santaupas kaupė 59 proc. namų ūkių. 2009 m. – 37 proc.

„Swedbank“ ir Lietuvos banko duomenimis, per mėnesį iki 100 Lt pavyksta susitaupyti 20,3 proc. gyventojų, 101–500 Lt – 29,6 proc., 501–1000 Lt – 6,4 proc.

„Liūdna žinia, kad trečdalis namų ūkių nieko nesutaupo“, – pabrėžė Linas Grinevičius, „Swedbank“ taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius.

Graužia pinigus

Vis dėlto kai kuriems tai pavyksta. „Swedbank“ analitikas pastebi, kad populiariausios pinigų kaupimo priemonės lieka einamosios sąskaitos (52 proc.) ir pinigų kaupimas namuose (49 proc.).

„Didžioji dauguma gyventojų lėšas valdo konservatyviai“, – teigė analitikas. Toks taupymo būdas nulemia, kad gyventojų santaupas graužia infliacija, kartu mažindama sutaupytų pinigų perkamąją galią.

Kaip pateikė pavyzdį „Swedbank“ atstovas, jei gyventojas 2006 m. turėjo 10 tūkst. Lt indėlį banke, šių pinigų perkamoji galia 2013 m. buvo 9568 Lt, tačiau, jei šie pinigai buvo laikomi kojinėje grynais, jų perkamoji galia 2013 m. – jau tik 7279 Lt.

Lietuvos banko duomenimis, ketvirtadalis namų ūkių Lietuvoje naudoja daugiau nei vieną taupymo priemonę. Kaip jau minėta, 52 proc. gyventojai renkasi indėlius banke, 49 proc. – grynuosius namuose, 16 proc. – gyvybės draudimą, 11 proc. – pensijų fondus, 7 proc. – nekilnojamą turtą, 1 proc. – akcijas, 0,8 proc. – skolos vertybinius popierius, 0,5 proc. – investicinius fondus.

Vis dėlto 80 proc. santaupų Lietuvos gyventojai laiko einamojoje sąskaitoje arba grynais.

Kaip paspęsti spąstus pinigų graužikui

„Swedbank“ analitikas patarė, kad vertėtų santaupomis turėti apie 6 mėnesių pajamų dydžio rezervą. Kas mėnesį rekomenduojama atidėti apie 10 proc. gaunamų pajamų.

Skaičiuojant, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas siekia 1784 Lt, tai rezervas turėtų būti apie 10,7 tūkst. Lt. Kas mėnesį taupant po 178 Lt, tai užtruks apie penkerius metus.

Norint aplenkti infliaciją, specialistas siūlo diversifikuoti savo taupymo būdus. Pavyzdžiui, turint 10 tūkst. Lt santaupų, pusę sumos taupyti terminuoto indėlio forma (metinės palūkanos – 1,15 proc.), 2 tūkst. Lt – vyriausybės taupymo lakštuose (po 1 tūkst. skirtingos trukmės, 1 proc. ir 1,1 proc. palūkanos) ir likusią sumą struktūrinėse priemonėse (0–9,5 proc. palūkanos).

Kaip skaičiuoja L. Grinevičius, taupant tokiu būdu po penkerių metų galima tikėtis 10,88 tūkst. Lt portfelio vertės (reali vertė – 10,1 tūkst. Lt). Tuo metu laikant grynais iš 10 tūkst. Lt liktų 9272 Lt.

Bijantiems, kad taupomų pinigų gali prireikti anksčiau nei baigiasi indėlio terminas, siūlomas pinigų atlaisvinimo modelis.

Vietoj 10 tūkst. Lt indėlio vieneriems metams, siūloma išskaidyti indėlį į penkias dalis po 2 tūkst. Lt. Ir juos išdėstyti skirtingais metais, kad po kiekvienų metų atsilaisvintų viena dalis. Jei atsilaisvinusių pinigų neprireikia panaudoti, juos vėl galima padėti indėlio forma penkeriems metams, o po metų atsilaisvins kiti 2 tūkst. Lt.

Aiškindamas, kaip neinvestuojant išlaikyti santaupų vertę, analitikas įspėjo, kad reikia pasiruošti nuolat papildyti finansinį rezervą. Pavyzdžiui, skaičiuojant, kad indėlis yra 10 tūkst. Lt, o infliacija – 1,5 proc., per metus netenkama 150 Lt. Sukauptas rezervas išlaikytų savo vertę kiekvienais metais pridedant 150 Lt. Sakykime, kad infliacija laikosi tokia pati penkerius metus, tuomet per juos santaupas teks papildyti 750 Lt, kad jos išlaikytų tą pačią vertę.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...