captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar euras duos naudos iš bankų prisiskolinusiems lietuviams?

Paskolas litais paėmę gyventojai turėtų būti euro šalininkai. Tokiu atveju paskolos jiems šiek tiek atpigtų, nors bankininkai atvirai to nežada, rašo „Lietuvos rytas“.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Paskolas litais paėmę gyventojai turėtų būti euro šalininkai. Tokiu atveju paskolos jiems šiek tiek atpigtų, nors bankininkai atvirai to nežada, rašo „Lietuvos rytas“.

Litais pasiskolinę gyventojai dabar moka šiek tiek didesnes palūkanas nei paėmę paskolas eurais. Tiesa, skirtumas nebėra toks didelis kaip anksčiau – 0,1 proc. punkto. Vis dėlto šimtus tūkstančių pasiskolinusiam žmogui tokia suma – apčiuopiama.

Tačiau paskolas litais ėmę gyventojai turėtų suklusti: bent jau teoriškai kitais metais našta jiems turėtų būti mažesnė. O iš tikrųjų? Tuo kol kas abejoja ir bankai, ir patys skolininkai.

Pasitikėjo bankininkais

Kai vilnietis Marius Kuitniauskas 2006 metais kreipėsi į banką dėl būsto paskolos, jam buvo patarta ją imti litais.

„Tuo metu euro įvedimo galimybės buvo ribotos. Be to, banko darbuotojai rekomendavo skolintis būtent vietos valiuta“, – pasakojo vilnietis.

Nors paskolų eurais palūkanos buvo mažesnės, vilnietis patikėjo bankininkų žodžiais, kad taip bus geriau. Sostinės miegamajame rajone nusižiūrėtam naujam butui nusipirkti jam teko skolintis 273 tūkstančius litų.

Tuometės palūkanos M. Kuitniauskui dabar kelia nuostabą – tuomet jos siekė 4,82 proc. Šiandien jos sumažėjo iki 1,39 proc. Tiesa, bankui jis tebėra skolingas 183 tūkstančius litų.

Netiki, kad sumažės našta

Vilnietis domisi, kas keisis mūsų šalyje įsivedus eurą. Maždaug 30 proc. paskolų gyventojams yra suteikta litais. Tai sudaro apie 19,9 milijardo litų.

Jau kitų metų pradžioje, jeigu Lietuva įsives eurą, visos šios paskolos automatiškai pavirs į eurus. Taigi palūkanos jau bus skaičiuojamos pagal EURIBOR normą, kuri šiuo metu yra žemesnė nei VILIBOR.

Tačiau M. Kuitniauskas abejoja, ar jam pavyks išlošti.

„Nelabai tikiu, kad palūkanos man sumažės, kai paskola bus perskaičiuota į eurus. Specialiai jų tikrai niekas nemažins“, – nedėjo daug vilčių vilnietis.

Tiesa, jis šią vasarą ketina parduoti butą ir pirkti namą, todėl vėl ketina minti banko slenkstį. M. Kuitniauskas dar nesusimąstė, kokia valiuta imti paskolą.

Nors nuo kitų metų visos paskolos bus paverstos į eurus, gal įmanoma per likusį laiką išpešti naudos?

Daug vilčių nesuteikė

Iš to, ką aiškina bankininkai, matyti, kad M. Kuitniausko abejonės yra pagrįstos.

„Lietuvos ryto“ kalbinti įvairių komercinių bankų atstovai nežarstė pažadų, kad litais paskolas turintys gyventojai kitais metais gali sutaupyti.

„Būsto paskolą litais paėmę gyventojai euro įvedimo Lietuvoje naudą junta jau dabar. Juk litai šalies tarpbankinėje rinkoje jau dabar kainuoja beveik tiek pat kiek ir eurai. Todėl tokie žmonės už paskolą moka beveik tiek pat, kiek ir tie, kurie skolinosi eurais“, – „Lietuvos rytui“ teigė DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.

Jis neslėpė, kad VILIBOR ir EURIBOR euro įvedimo išvakarėse gali visiškai susilyginti. Tokiu atveju skolininkai litais iš esmės nieko neišloš.

„Panašią tendenciją matėme kaimyninėje Latvijoje“, – kalbėjo Š.Nedzinskas. Atotrūkis tarp RIGIBOR ir EURIBOR pradėjo mažėti likus 8–9 mėnesiams iki euro įvedimo.
O prieš pat lemtingą sausio 1-ąją jie iš esmės susilygino, tad latais paskolas paėmę gyventojai nieko nepešė.

Normos taps vienodos

Su Š. Nedzinsku sutiko ir „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė. Anot jos, kai Lietuva taps euro zonos nare, VILIBOR ir EURIBOR palūkanų normos gali būti kone vienodos.

„Nėra jokių priežasčių, kodėl Lietuvos pinigų rinkos padėtis gali reikšmingai skirtis nuo euro zonos rinkos“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė.

Euro įvedimo įstatyme, kurį vakar palaimino Vyriausybė, numatyta, kad euro įvedimo metu palūkanų bazė VILIBOR bus pakeista į atitinkamo laikotarpio EURIBOR bazę.

Sutaupys milijardą litų?

Kad ir kaip būtų, paskolų gavėjai Lietuvai tapus euro zonos nare vis tiek turės nemenkos naudos. Tai skelbiama Lietuvos banko parengtoje analizėje.

Pasak centrinio banko ekspertų, per 2015–2022 metus jie sutaupys iki 1,2 milijardo litų. Šis skirtumas gali susidaryti dėl mažesnių palūkanų normų įsivedus eurą, nes skolintis bus galima pigiau.

Kiek tikėtinas toks scenarijus? Komercinių bankų atstovai dėl to greičiausiai nesilažintų.

„Realus euro įvedimo finansinis rezultatas labai priklausys nuo to, kaip greitai tarptautinės reitingų agentūros atsižvelgs į artėjančią ar įvykusią Lietuvos euro narystę ir pradės gerinti mūsų šalies reitingus“, – kalbėjo „Danske Bank“ atstovė G. Gečiauskienė.

Svarbiausia, kiek sumažės skolinimosi kaina. Ją lemia daugelis veiksnių, svarbūs ir pačios valstybės tarptautiniai reitingai.

Nebereikės konvertuoti

„Swedbank“ Privačių klientų finansavimo skyriaus vadovo Tomo Puliko manymu, paskolų gavėjai vis tiek sutaupys.

„Litais pasiskolinę gyventojai gali tikėtis mokėti mažesnes įmokas už paskolas vien dėl to, kad sumažės palūkanų bazė“, – sakė T. Pulikas.

O paskolas eurais turintys žmonės gali guostis bent tuo, kad nebereikės kiekvieną kartą konvertuoti litų į eurus, kai tik reikia sumokėti paskolos įmoką.

„Tokiu būdu kiekvieną mėnesį gyventojai sutaupys tam tikrą pinigų sumą. Turint galvoje, jog būsto paskolos grąžinimo terminas yra keliolika arba keliasdešimt metų, ta sutaupyta suma kasmet bus vis didesnė“, – teigė „Swedbank“ atstovas.

Euro įvedimo įstatymas jau keliauja į Seimą

Vyriausybė vakar pritarė euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektui. Dabar jis bus teikiamas Seimui.

Numatoma, kad nuo euro įvedimo litai į eurus neatlygintinai, neribotomis sumomis ir neribotą laiką bus keičiami Lietuvos banke. Komerciniai bankai tai darys 6 mėnesius, Lietuvos paštas – 60 dienų, o vėliau dar pusmetį – tik centrinio banko patvirtinti bankų padaliniai. Paštas vėliau galės nusistatyti maksimalią keičiamą sumą.

Už litų ir centų monetų keitimą praėjus pusmečiui po euro įvedimo bankai galės imti mokestį arba jų nekeisti. Lietuvos bankas monetas keis neatlygintinai ir neribotą laiką.

Remiantis eurą įsivedusios Latvijos patirtimi, siūloma suteikti bankams teisę reikalauti, kad, norėdamas pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų, klientas turi apie tai iš anksto informuoti banką. Lietuvos paštas galės nustatyti kitokį sumos dydį.

Perskaičiuojant litus į eurus, įstatyme siūloma apvalinti į mažesnę pusę, jei po kablelio skaitmuo mažesnis nei 5, ir į didesnę – jei jis yra 5 arba daugiau.

Tačiau perskaičiuojant darbo užmokestį bei pensijas ir kitas socialines išmokas, jei trečias skaitmuo po kablelio būtų didesnis nei 0, būtų pridedamas vienas euro centas.

Neatlygintinai bus perskaičiuojami visose klientų sąskaitose laikomi pinigai.

Kainos litais ir eurais bus skelbiamos praėjus 30 dienų po to, kai ES Taryba nustatys euro ir lito perskaičiavimo kursą (prognozuojama, kad jos bus pradėtos skelbti nuo šių metų liepos), ir 6 mėnesius po euro įvedimo dienos.

Atsiskaityti ir litais, ir eurais bus galima 15 dienų po euro įvedimo dienos, o grąža bus duodama eurais.

Tačiau kai kuriose vietose – viešajame transporte ir taksi – dėl praktinių sumetimų to padaryti bus neįmanoma, todėl siūloma laikinai leisti grąžą duoti ir litais.

Įstatymo projektas taip pat pateiktas Europos centriniam bankui, jo pastabos bus įvertintos projektą svarstant Seime.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...