captcha

Jūsų klausimas priimtas

Estijos ministras: „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Vilniaus turėtų finansuoti Lietuva

Lietuva turėtų savo lėšomis finansuoti transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Vilniaus, pareiškė Estijos ekonomikos ministras.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuva turėtų savo lėšomis finansuoti transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Vilniaus, pareiškė Estijos ekonomikos ministras.

„Šis klausimas yra svarbus pakeitimas („Rail Baltica projekto – BNS), jie patys (Lietuva – BNS) turi juo užsiimti, kadangi iš tiesų tai tiesiogiai liečia tik magistralės maršrutą Lietuvoje ir, juo labiau, pagrindinės projekto esmės tai nekeičia“, – interviu BNS trečiadienį sakė Juhanas Partsas.

Pasak jo, jei Lietuvos Vyriausybė nuspręstų dėl Vilniaus skirti didesnį finansavimą projektui, šis klausimas problemų nekeltų.

J. Partso teigimo, Lietuva turėtų užsakyti naują tyrimą, nes dabar remiamasi Didžiosios Britanijos bendrovės „Aecom“ atliktu techniniu ir ekonominiu vertinimu, kurį užsakė Baltijos šalys ir Europos Komisija.

„Jei lietuviai persigalvotų arba nuspręstų papildyti ar pakeisti šio tyrimo pagrindu daromas išvadas, jie turėtų užsakyti analogišką tyrimą“, – aiškino Estijos ekonomikos ministras.

Anot J. Partso, Vilniaus klausimas ne kartą aptartas su Lietuvos atstovais ir ekspertų lygiu, kur konstatuota, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų kuo skubiau atlikti ne prastesnį nei „Alcom“ tyrimą dėl „Rail Baltic“ trasos Lietuvoje galimybių.

„Kadangi rekomendacijos dėl Vilniaus pateiktos, tolesni veiksmai priklauso nuo lietuvių. Šis tyrimas turi atsakyti į daugelį svarbių klausimų, įskaitant, kokia bus siūlomų pakeitimų įtaka investicijų dydžiui“, – teigė J. Partsas.

Pasak jo, Estija nemato jokių kliūčių įsteigti bendrą projekto įgyvendinimo bendrovę.

„Iš Estijos pusės jokių kliūčių bendros įmonės steigimui nėra, mūsų nuomone, ir taip jau prarasta daug laiko. Vadovaujantis sveiku protu, šią įmonę reikėtų įsteigti iš karto – mes biudžete esame tam numatę atitinkamas lėšas“, – sakė J. Partsas.

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius antradienį teigė, kad nesutikus prijungti Vilniaus prie transeuropinės vėžės, gali žlugti visas projektas.

Vėžė Lietuvoje eis nuo sienos su Lenkija per antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną, Panevėžį iki sienos su Latvija, tačiau pernai rugsėjį po sunkių derybų penkių šalių ministrai, pasirašę deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, nutarė, kad Vilnius taip pat bus trasos dalis.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau Estija tam priešinasi, baimindamasi, kad papildoma atkarpa pabrangins projektą ir lėšų neliks kitoms atkarpoms.

2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.

„Rail Baltica 2“ vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų, bendra vėžės vertė – apie 12,43 mlrd. litų. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...