captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Butkevičius mano, kad Vilnius turi būti „Rail Baltica“ dalimi

Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ atšaka turi būti nutiesta nuo Kauno iki Vilniaus, o tarp trijų Baltijos valstybių vykstančius ginčus dėl to vadina technine diskusija.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ atšaka turi būti nutiesta nuo Kauno iki Vilniaus, o tarp trijų Baltijos valstybių vykstančius ginčus dėl to vadina technine diskusija.

Pasak jo, anksčiau, svarstant vėžės kryptį, Vilniaus prijungimas nebuvo vertintas, tačiau dabar skaičiuojama, kiek tai kainuotų.

„Dabar yra Susisiekimo ministerijos užsakyta studija, kiek kainuotų dar papildomai atšakos nutiesimas į Vilnių. Aš manau, kad atšaka europinės vėžės į Vilnių turi būti nutiesta“, – LRT radijui antradienį sakė A. Butkevičius.

Lietuvos premjeras technine diskusija pavadino Estijos ir Latvijos norą Vilniaus klausimą perkelti į politinį lygį – anot jo, šalys jau yra pasirašiusios politinį susitarimą.

„Čia daugiau vyksta ginčas ekspertų lygyje. Turiu dar pabrėžti vieną labai svarbų aspektą, kad penki transporto ministrai – tai yra Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Lenkijos – pasirašė memorandumą, kad „Rail Baltica 2“ projektas būtų įgyvendintas ir šiuo metu vyksta, pasakyčiau, techninė diskusija dėl atšakos geležinkelio nutiesimo į Vilnių“, – tikino ministras pirmininkas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius antradienį teigė, kad nesutikus prijungti Vilniaus prie transeuropinės vėžės, gali žlugti visas projektas.

Vėžė Lietuvoje eis nuo sienos su Lenkija per antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną, Panevėžį iki sienos su Latvija, tačiau pernai rugsėjį po sunkių derybų penkių šalių ministrai, pasirašę deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo, nutarė, kad Vilnius taip pat bus trasos dalis.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau Estija tam priešinasi, baimindamasi, kad papildoma atkarpa pabrangins projektą ir lėšų neliks kitoms atkarpoms.

2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.

„Rail Baltica 2“ vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų, bendra vėžės vertė – apie 12,43 mlrd. litų. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...