captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltarusijos ekonomika verčia lietuvius galvoti apie išėjimą

Prastėjanti kaimyninės Baltarusijos situacija verčia lietuvių statybininkus galvoti apie kitų rinkų paieškas, pripažįsta Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Darius Gedvilas. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas neatmeta, kad savo problemas šalis gali bandyti spręsti devalvuodama valiutą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prastėjanti kaimyninės Baltarusijos situacija verčia lietuvių statybininkus galvoti apie kitų rinkų paieškas, pripažįsta Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Darius Gedvilas. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas neatmeta, kad savo problemas šalis gali bandyti spręsti devalvuodama valiutą.

„Kol kas ryškių grįžimo tendencijų nepastebime, tačiau Baltarusijos rublio devalvacija paveikia tuos, kurie dirba šioje šalyje. Turiu omenyje ir fizinius, ir juridinius asmenis. Piniginio vieneto nuvertėjimas verčia visus ten dirbančius pamąstyti, ar tikslinga ten dirbti, ar nereikia grįžti, ar yra prasmė gyventi ir teikti paslaugas“, – DELFI sakė D. Gedvilas.

Jis svarstė, kad į Lietuvą iš Baltarusijos sugrįžę statybininkai rastų darbą, bet inžinerinis personalas turėtų ieškoti kitų rinkų, nes Lietuvoje nėra tiek laisvų vietų.

„Aš manau, kad statybininkai, kurie grįš iš Baltarusijos, vis tiek dairysis eksporto rinkų. Jau praėjusiais metais Lietuvos statybininkai padarė rekordines eksporto apimtis. Šiemet, manau, situacija bus tokia pati, nes vis ryškiau matosi, kad vis daugiau Lietuvos įmonių, čia neturėdamos užsakymų, ieško rinkų Skandinavijoje ir kaimyninėse šalyse“, – savo nuomonę dėstė pašnekovas.

Jis tvirtino neturįs tikslių skaičių, kiek Lietuvos statybininkų dirba Baltarusijoje.

Blogumą signalizuoja skola

Prieš mėnesį kaimyninėje šalyje viešėjęs asociacijos vadovas pasakojo sužinojęs, kad užsakovai statybininkai yra skolingi didžiules sumas.

„Vietos statybininkų asociacijos, statybų ministrės klausiau, kokios perspektyvos laukia Baltarusijos. Jų piniginis vienetas praranda vertę, bet manoma, kad nuogąstauti smarkiai nereikia. Tačiau jie paminėjo vieną esminį dalyką – užsakovai statybininkams yra įsiskolinę apie 1,2 mlrd. eurų (apie 4,14 mlrd. Lt). Tai yra labai didelė suma. Lietuvių įmonės kol kas nesiskundžia, tačiau jeigu pradės vėluoti apmokėjimas, jie gaus nuvertėjusius pinigus, jeigu sutartys nėra pririštos prie užsienio valiutos. Tokiu atveju statybininkai patirs didžiulius nuostolius“, – tvirtino D. Gedvilas.

Jo duomenimis, ši skola susidarė per paskutinius metus.

„Manau, kad ši skola yra sąlygota Baltarusijos rublio nuvertėjimo. Todėl, manau, kad apie grįžimą turbūt pamąsto ne vienas ten dirbantis. Kiek žinau, visos ten dirbančios asociacijos kompanijos sutartis stengiasi sudaryti kokia nors užsienio valiuta. Rizika yra padidėjusi, tai akivaizdu“, – teigė pašnekovas.

Stojančių statybų priežastis – stojusi gyvenamoji statyba, tačiau, anot jo, per krizę Lietuvoje mūsų šalies statybininkai turėjo galimybių pastatyti daug gerų objektų.

„Kadangi Baltarusijoje statybų sektorius vystėsi labai stipriai, kelis kartus sparčiau nei Lietuvoje. Tačiau gyvenamoji statyba sustojo, nes gyventojai pradėjo nebepirkti butų, o žinybinių butų statybos pati valdžia neišgali statyti. Matyt, jie dabar išgyvena laikmetį, kai butų statybos burbulas atėjo su pavėlavimu“, – komentavo D. Gedvilas.

Beje, pasak jo, Baltarusija turi kitą demografinę situaciją nei Lietuva: bendras gyventojų skaičius per metus didėja po 17 tūkst. ir artėja prie 10 mln., todėl poreikis būstui vis tiek yra.

Viešėdamas Baltarusijoje D. Gedvilas tvirtino girdėjęs kalbas apie planus devalvuoti valiutą.

„Baltarusijos nacionalinio banko vicepirmininkas Vladimiras Senko per televiziją kalbėjo, kad nacionalinis bankas atlieka tam tikrus veiksmus, jog devalvacija būtų kontroliuojama, o ne gaivališka. Manau, kad nacionalinio banko veiksmai daro įtaką ne staigiam kritimui, tačiau piniginis vienetas po truputį leidžiasi. Šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka televizijai taip pat tvirtino, kad viskas kontroliuojama ir žmonės neturėtų pulti pirkti valiutos“, – kalbėjo pašnekovas.

Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Vidmantas Verbickas DELFI sakė kol kas neigiamų signalų iš verslininkų negavęs.

„Bent jau iš paskutinių susitikimų su Baltarusijoje dirbančiomis mūsų kompanijomis, bent jau nemaža dalis jų turi tvirtus kontraktus, kuriuos šiemet turi pabaigti“, – komentavo jis.

Buvo dirbtinai skatinamos


Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas gerų žinių apie Baltarusijos ekonomiką neturi.

„Pagrindinė Baltarusijos problema yra tai, kad ji yra labai priklausoma nuo kaimynės – Rusijos – ekonomikos. Kai Rusijai yra blogiau, tai automatiškai atsiliepia ir Baltarusijos ekonomikai. O, kaip žinia, Rusijos ekonomikai praėjusieji metai nebuvo labai geri, ekonomikos augimas geriausiu atveju sieks 2 proc. Gali būti ir taip, kad augimo apskritai nebuvo“, – DELFI komentavo jis.

Ekonomistas, atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos likimas priklauso nuo to, ar šaliai pavyks pasiskolinti.

„Baltarusijai reikia pinigų, taigi reikia skolintis, tačiau nepavyksta pasiskolinti iš Vakarų, Tarptautinis valiutos fondas nėra linkęs skolinti. O Rusija taip pat delsia tai daryti. Jeigu pinigų nebus gauta, lieka dvi išeitys: bankrutuoti, ko ji tikrai nedarys arba devalvuoti valiutą, ką Baltarusija jau kelis kartus darė. Žinoma, negalima sakyti, kad Baltarusija ims devalvuoti valiutą, nes yra vilties, kad ji gaus paskolą iš Rusijos, nes ir Ukraina gavo. Tačiau rizika tebėra. Šis kontekstas lemia, kad Baltarusija nebėra tokia patraukli šalis tiek statybų, tiek kitiems sektoriams“, – teigė Ž. Mauricas.

Jau anksčiau ekonomistas yra prognozavęs, kad didžiausia devalvacijos tikimybė – šių metų pavasarį. Ekonomistas spėja, kad logiška turėtų būti 10–30 proc. devalvacija.

Iš viso per pastaruosius penkerius metus nacionalinę valiutą Baltarusija devalvavo keturis kartus, paskutinį sykį tai darė net du kartus 2011 m. po 30 proc.

Ir šiems metams ekonomistai tiek Rusijai, tiek Baltarusijai prognozuoja nedidelį ekonomikos augimą – apie 2 proc.

„Kiek teko bendrauti su specialistais, iš kurių susidariau įspūdį, kad statybos Baltarusijoje buvo skatinamos dirbtinai. Pavyzdžiui, kaip Lietuvoje buvo bandoma skatinti renovacijos programą, tai Baltarusija skatino statybas. Manyčiau, kad artėja tas metas, kai bus šiek tiek mažiau statybų“, – teigė pašnekovas.

Sausio pradžioje buvo paskelbta, kad Baltarusija gavo iš Rusijos 450 mln. dolerių iš 2 mlrd. dolerių paskolos, kurią grąžinti ji turės pradėti 2017 m. sausį.

Rusija jau yra skyrusi Baltarusijai 3 mlrd. dolerių paskolą 2011 metais iš Eurazijos ekonominės bendrijos antikrizinio fondo. 2012 m. pabaigoje Baltarusija vėl prašė paskolos, šįkart – 2 mlrd. dolerių, pinigų prireikė įmonėms modernizuoti.

Sausio pradžioje 1 tūkst. Baltarusijos rublių kainavo 0,26 Lt. Praėjusiais metais baltarusiškas rublis nuosekliai pigo visus metus. Pavyzdžiui, už tą pačią sumą rublių buvo galima gauti kiek daugiau nei 0,3 Lt.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...