captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tiltas į Kuršių neriją: už ir prieš

Intensyvėjanti laivyba Klaipėdos uoste kelia diskusijas apie tilto į Kuršių neriją statybos reikalingumą. Ketvirtadienį pagaliau pradėta rimta diskusija šiuo klausimu, atskleidžianti ir visų suinteresuotų pusių poreikius. Klaipėdoje posėdžiavo susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė tilto į Kuršių neriją statybos ir AB „Smiltynės perkėla“ iškėlimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto alternatyvoms įvertinti.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Intensyvėjanti laivyba Klaipėdos uoste kelia diskusijas apie tilto į Kuršių neriją statybos reikalingumą. Ketvirtadienį pagaliau pradėta rimta diskusija šiuo klausimu, atskleidžianti ir visų suinteresuotų pusių poreikius. Klaipėdoje posėdžiavo susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė tilto į Kuršių neriją statybos ir AB „Smiltynės perkėla“ iškėlimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto alternatyvoms įvertinti.

Darbo grupės pirmininkas, susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius pažymėjo, kad bendras tikslas – išklausant kuo daugiau nuomonių išsiaiškinti, ar yra tilto būtinybė.

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus visus patikino, kad tilto Uosto direkcijai tikrai nereikia. Ji tik indikuoja problemas, kurios gali iškilti ateityje.

Šiemet kovą turėtų pradėti veikti naujas keleivių ir krovinių terminalas (KKT). Atplauksiantys keltai suksis priešais antrąją perkėlą. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuomojamoje teritorijoje pradės veikti MSC kompanijos konteinerių paskirstymo postas. Šiemet kompanija ketina konteinerių krovą padidinti 100 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), o per 5-8 metus – iki 1 milijono TEU. Be to, iki šių metų pabaigos turi būti baigta Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba. Kai plauks dujovežis, laivų eismas uoste bus stabdomas, rašo „Vakarų ekspresas“.

„Pagrindinė problema – ateityje „Smiltynės perkėlos“ keltų judėjimas bus ribojamas. Atkreipiame dėmesį, kad automobiliai, atvykstantys į keltus, gali užkimšti miesto gatves. Manau, didesnio nei pusės milijono automobilių srauto nukreipimas į užmiesčio gatves būtų labai prasmingas. Taip savo problemas sprendžia visi civilizuoti Europos Sąjungos miestai. Dabar sunku spręsti, nes nėra parengto projekto, bet manau, kad tiltas atsipirktų per 7-12 metų“, – sakė uosto vadovas.

Kelių transporto instituto, atlikusio tilto statybos galimybės apžvalgą, atstovas Agnius Stonys pateikė preliminarius skaičiavimus, jog žemas pakeliamas tiltas, galintis prasidėti nuo Kairių gatvės šioje marių pusėje ir nusileisti ties Alksnynės gyvenviete kitoje pusėje, kainuotų apie 165 mln. Lt, o aukštas ir nepakeliamas tiltas – apie 210 mln. Lt. Turint omenyje ir kitus dalykus, ne tik paties tilto statybą, šis projektas galėtų kainuoti 168-227 mln. Lt.

Pasak A. Stonio, tiltas būtų naudingas, atsipirktų, yra reikalingas, tačiau tektų keisti daugybę teisinių dokumentų, nes gamtosaugos atžvilgiu, pagal dabar galiojančius teisės aktus jį pastatyti būtų neįmanoma.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras sakė, jog jį labai nudžiugino „Smiltynės perkėlos“ generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo pranešimas, kad galbūt jau šį sezoną bendrovė paleis greitaeigį keltą iš Klaipėdos į Nidą, skirtą tik keleiviams ir dviratininkams.

Pasak D. Butvydo, kelionė truktų apie 2 valandas, reisai galėtų būti du per dieną.

„Esame įsipareigoję Pasaulio paveldo centrui, UNESCO organizacijai, be to, nė viename iš teritorijų planavimo dokumentų nėra numatyta tokio tilto statybos. Reikėtų keisti visą teisinę bazę ir teritorijų planavimo dokumentus. Svarstymas truktų labai ilgai, jame turėtų dalyvauti ir visuomenė, ir visos Lietuvos institucijos, būtų reikalinga net tarptautinių institucijų nuomonė. Todėl Aplinkos ministerija šiuo metu sako „ne“ tiltui į Kuršių neriją“, – kalbėjo V. Bezaras.

Anot jo, didžiausia blogybė būtų padidėję transporto srautai. Jeigu tiltas bus eksploatuojamas kaip ekonomiškai atsiperkantis objektas, be abejo, jį eksploatuojanti organizacija bus suinteresuota, kad kuo daugiau transporto važiuotų.

„Šiuo metu mes kartu su Rusijos Federacija rengiame valdymo planą, kurio pagrindinis siekis – sumažinti transporto srautus ir perorientuoti nuo važiavimo automobiliais į ekologinį transportą – laivus, valtis“, – sakė V. Bezaras.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas profesorius Romas Pakalnis teigė, kad jeigu mes pastatytume tiltą, Pasaulio paveldo centras tokiu atveju nesuprastų Lietuvos – neva paaiškėtų, kad mes tik vaidiname, jog saugome Kuršių neriją, kuri įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Ir priminė, kad Dresdenas buvo išbrauktas iš UNESCO sąrašo, nes šiame Vokietijos mieste buvo pastatytas tiltas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser informavo apie siekį, kad į Kuršių neriją apskritai būtų vykstama be automobilių, kad jie būtų paliekami šioje kranto pusėje.

Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas piktinosi tuo, kad svarstant tiek KKT, tiek SGD terminalo, tiek MSC terminalo projektus, poveikio aplinkai vertinimo (PAV), strateginių pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitas, kai reikėjo derinti klausimus, projektų rengėjai tikino, jog jie niekam netrukdys, ir „Smiltynės perkėlos“ keltų darbui taip pat.

Jis pažymėjo, kad antroji perkėla yra viena iš šešių vietų, kur klaipėdiečiai gali prieiti prie marių, tad ši teritorija miestui yra labai svarbi. Jis klausė, kas planuojama daryti joje, jeigu būtų iškelta „Smiltynės perkėla“. A. Vaitkus pažymėjo, kad tai yra uosto žemė.

A. Šulco manymu, miestui problemų kelia ne tiek tie 600 tūkst. automobilių, kuriuos per metus perkelia „Smiltynės perkėla“, o sunkvežimiai su grūdais ar kitais kroviniais, kurie suka būtent į uostą.

„Mes nematome jokio pagrindo tilto statybai, išskyrus žmonių, gyvenančių Kuršių nerijoje, poreikius. Klausydamiesi pasisakiusiųjų įsitikinome, kad tilto poreikio bent jau dabar iš tikrųjų nėra.

Šiuo metu miestas turi reikšmingesnių infrastruktūros objektų, svarbių ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai – pavyzdžiui, B IX europinio transporto koridoriaus tęsinį, t. y. Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukciją, pietinį aplinkkelį. Jeigu po 10 metų atsitiktų taip, kad tiltas būtų pastatytas, tuomet mes siektume, kad tiek pirmosios, tiek antrosios perkėlų teritorijos nebūtų užtvertos ir į jas galėtų patekti miestiečiai.

Idėja dėl trečios perkėlos – už Kiaulės Nugaros salos – vasaros metu, nes žiemą reikėtų ledus laužyti ir tai labai brangiai kainuotų, patraukli ir analizuotina, jeigu ji apsimokėtų ekonominiu požiūriu“, – sakė A. Šulcas.

Vis dėlto po labai audringos darbo grupės narių diskusijos A. Vaitkus prisipažino taip ir negavęs atsakymo į klausimą, kuo tiltas blogesnis už keltą.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...