captcha

Jūsų klausimas priimtas

Belaukiant užsieniečių, žemės pirkliai sukasi

Gruodį buvo viršytas žemės perleidimo sandorių rekordas. Savininkai skubėjo su pirkėjais sukirsti rankomis, nes nuo sausio įsigaliojo nauja tvarka, todėl įsigyti žemės šiuo metu jau daug sunkiau.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Gruodį buvo viršytas žemės perleidimo sandorių rekordas. Savininkai skubėjo su pirkėjais sukirsti rankomis, nes nuo sausio įsigaliojo nauja tvarka, todėl įsigyti žemės šiuo metu jau daug sunkiau.

Registrų centro darbuotojams praėjusį mėnesį teko padirbėti iš peties. Vien gruodį valstybinės žemės buvo parduota tiek, kiek per visus kitus 11 mėnesių.

Anot nekilnojamojo turto ekspertų, pernai sandorių sudaryta daugiausia nuo 2004-ųjų. Per vienuolika 2013 m. mėnesių buvo parduoti 108,5 tūkst. žemės sklypų – kone 12 tūkst. sklypų daugiau nei užpernai per tą patį laiką.

Pirko ir investuotojai

Pasak Suvalkijoje besidarbuojančio nekilnojamojo turto brokerio Vytauto Brazaičio, gruodį jam teko suktis itin sparčiai. Dauguma žemės pirkėjų buvo ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, tačiau pasitaikė ir investuotojų, kurie patys dirbti žemės neketina.

Marijampolės apskrityje žemės kaina gruodį išaugo iki 12–15 tūkst. litų už hektarą, Lazdijų ar Alytaus rajonuose, kur ūkininkauti sąlygos prastesnės, ji siekė 7–8 tūkst. litų. Dažniausiai parduoti privatūs 10–20 hektarų dydžio sklypai.

Pasak žemės sklypus valdančios bendrovės „Agro Management Team“ direktorės Ingridos Dumčiūtės, metams baigiantis valstybinės žemės pardavimą paspartino keletas priežasčių. Šįmet laisva valstybinė žemė bus parduodama aukcionuose, tad ji brangs. Be to, kaina kils ir dėl reikalavimo iš naujo įvertinti sklypus.

Kita priežastis – ūkininkai ir bendrovės skubėjo apsipirkti, nes dauguma jų jau turi daugiau nei 500 hektarų žemės, tad šįmet nusipirkti jos daugiau nebegalės.

Mina teismų slenksčius

Sandorių būtų buvę dar daugiau, tačiau 2011 m. ilgam buvo įstrigę ūkininkų bei bendrovių prašymai įsigyti valstybinės žemės. Kol jie nebuvo išnagrinėti, naujų niekas net nepriėmė.

„Daugybė žmonių ar bendrovių turi laikiną leidimą valdyti valstybinę žemę, kuris išduodamas metams, kiti ją nuomoja ir dirba. Kai kurie privatūs asmenys turi nuosavybės atkūrimo dokumentus. Sklypai dengia vieni kitus, todėl kyla grėsmė, kad valstybinę žemę dirbantiems ūkininkams ar bendrovėms leidimai nebebus pratęsti“, – sakė I. Dumčiūtė.

Be to, valstybės žemę pastaraisiais metais žmonėms iš panosės pernai graibstyte graibstė spekuliantai. „Mes taip pat turime karčios patirties. Nuomojomės iš valstybės 200 hektarų žemės, turėjome laikinąjį leidimą. Dirbome ją, o pernai per rugiapjūtę sužinojome, kad žemė parduota kitiems. Mums apie tai laiku nebuvo pranešta, tad ginčą teismuose prieš žemėtvarkininkus laimėjome“, – sakė I. Dumčiūtė.

Šįmet jau bus sudėtingiau

Plėstis ūkiams dar yra kur. 2012 m. nedirbamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės buvo apie 700 tūkst. hektarų. Pernai jos sumažėjo maždaug per pusę. Yra ir daugybė privačių nedirbamų sklypų, kuriuos žmonės prieš sunkmetį įsigijo ketindami pakeisti paskirtį.

Tačiau nuo sausio įsigaliojęs naujas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas turėtų pritildyti kilusį šurmulį. Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto nario Broniaus Paužos, žemės pirkimo ir pardavimo procedūros tapo sudėtingos, numatytiems reikalavimams įvykdyti reikia laiko.

„Pirmenybę įsigyti privačios žemės sklypą pirmiausia turi bendraturčiai, paskui – kaimynai. Vadinasi, pirmiausia iš jų reikės surinkti parašus, kad jie tos žemės atsisako“, – apie ketinimą parduoti žemę reikia informuoti ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį sakė B. Pauža.

Užsieniečių nebelaukė

Kęstutis Mozeris, Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas teigia, kad išpūsti žemės mokesčiai ir valstybės politika – dvi svarbiausios priežastys, dėl kurių baigiantis 2013 m. užvirė prekyba sklypais.

„Ankstesnė Vyriausybė griebėsi visų priemonių, kad tik varguolius nustumtų nuo žemės: smarkiai padidino mokesčius, kurie ateityje dar didės, ypač už apleistą žemę. Vyresnio amžiaus žmonės neįstengia jos prižiūrėti. Jie viską pardavė nebelaukdami pirkėjų iš užsienio“, – sako jis.

Anot K. Mozerio, įstatymo nuostata, apribojanti nuosavybę iki 500 hektarų, paskatino ją pirkti, todėl paklausa padidėjo, mat anksčiau galioję saugikliai neveikė: viena po kitos buvo steigiamos bendrovės, kurios vėliau supirkdavo sklypus.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...