captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dienraščiai iš baimės kelerius metus delsė atsisakyti nuostolių

Tiems, kurie buvo įpratę pirmadienį prie kavos puodelio paimti į rankas dienraštį, perskaityti vedamąjį ir kitas politikos, ekonomikos ar sporto naujienas, tenka keisti įpročius. „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“ ir „Lietuvos žinios“ nuo šių metų pirmadieniais laikraščių nespausdins, nors taip elgtis, sako, reikėjo jau prieš ketverius metus.
Lauris Viksne (BFL/F64) nuotr.
Lauris Viksne (BFL/F64) nuotr.

Tiems, kurie buvo įpratę pirmadienį prie kavos puodelio paimti į rankas dienraštį, perskaityti vedamąjį ir kitas politikos, ekonomikos ar sporto naujienas, tenka keisti įpročius. „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“ ir „Lietuvos žinios“ nuo šių metų pirmadieniais laikraščių nespausdins, nors taip elgtis, sako, reikėjo jau prieš ketverius metus.

Pasak leidėjų, taip daroma ne vien dėl to, kad mažėja skaitytojų, bet ir dėl to, kad po buvusios Andriaus Kubiliaus vyriausybės naktinės mokesčių reformos dar sunkiau tapo žurnalistams mokėti algas, sumokėti spaustuvėms ir platintojams.

Beje, kas pamena sovietinius laikus, pirmadieniais laikraščiai taip pat nebuvo leidžiami. Kai kurie „Savaitės“ kalbinti laikraščių vyriausieji redaktoriai baiminasi, kad spausdintinės žiniasklaidos traukimasis reiškia ir siaurėjančią politinės minties raišką. Kiti žada stiprinti elektroninius dienraščių portalus ir, remdamiesi pasaulinės žiniasklaidos pavyzdžiais, tikina, kad jų portalus jau neilgai skaitysime nemokamai.

„Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas sako, kad sprendimas neleisti laikraščio pirmadieniais brendo kelerius metus. Jis stebisi, kad tiek laiko leidėjai dirbo nuostolingai.

„Be abejo, didžiausia yra rizika, kas pirmas žengs tą žingsnį. Įpročius keisti po daugelio metų yra rizikingas žingsnis. Ir ta rizika vertė vis atidėlioti sprendimą, kuris, ko gero, logiškas būtų buvęs 2009-ais metais“, – sako R. Barysas.

„Niekada turbūt nemažinsiu kritikos Kubiliaus vyriausybei, ypač už tai, kad spausdintą žodį ir menininkus krizės atveju spaudė dar į baisesnę krizę, – sako Ramūnas Terleckas, dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiasis redaktorius.

Stiprins portalus ir kai kurie apmokestins

Atsisakę pirmadieninių numerių, laikraščių leidėjai žada stiprinti dienraščių elektroninius portalus.

„Nusprendėme pirmadieninį turinį perkelti į internetą. „Verslo žinių“ interneto svetainėje bus atskira rubrika, skirta prenumeratoriams, kur mes ir dėsime tuos analitinius straipsnius, kuriuos mes rengiame laikraštyje“, – sako R. Barysas.

R. Terleckas teigia, kad taip pat stiprins savo dienraščio interneto portalą. „Tačiau man labai gaila, kad pirmadieniais laikraščiai neišeis, nes siaurėja raiškos laukas ir visuomenė dėl to tikrai nukentės“, – sako „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius.

„Delfi“ vyr. redaktorė: spauda į internetą pavėlavo

Populiariausio šalies informacinio portalo Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė skeptiškai vertina leidėjų planus stiprinti savo internetinius portalus ir teigia nebijanti galimos konkurencijos.

„Kodėl spaudai būtent taip sunkiai sekasi ir sunkiai seksis išlaikyti savo prekinius ženklus, yra tai, kad jie tą internetinį faktorių visiškai ignoravo ilgą laiką, o po to, kai susirengė į internetą, ta konkurencija jau buvo labai smarkiai pažengusi“, – sako ji.

Dienraščių leidėjai nežada, kad laikraščių prenumerata atpigs, nors ir nebus leidžiamas pirmadieninis numeris. O už informaciją laikraščių portaluose, kaip ir už laikraščius, pasak jų, – teks mokėti, nes svarbiausia turinys, o ne forma.
„JAV, Didžioji Britanija, Vokietija – ten turinio apmokestinimas internete yra labai natūralus procesas. Pavyzdžiui, JAV, daugiau kaip 600 dienraščių yra apmokestinę savo turinį. Pavyzdžiui, toks didelis laikraštis, kaip „New York Times“ šiandien gauna daugiau pajamų iš prenumeratos internete negu iš reklamos. Tas pats procesas yra Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir mes stebime, (...) kad visuomenė irgi subrendo mokėti už turinį“, – sako „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

Popierinė spauda „turi privalumų“

Nepaisant to, kad spaudos leidėjai susiduria su finansiniais sunkumais ir yra priversti atsisakyti pirmadieninės spaudos, o elektroninėje erdvėje jų laukia iššūkiai, žiniasklaidos ekspertai teigia, kad bent jau artimiausiu metu laikraščiai neišnyks.

„Popierinė spauda turi privalumų, ji yra erdvinis formatas ir plius mes dar tam naudojame lytėjimo pojūtį, ko nereikia dažnai kitos žiniasklaidos atveju. Tai suteikia tam tikrus privalumus patogiai vartoti ir dėl to vargu ar galima kalbėt apie to produkto išnykimą. Jeigu pasižiūrėtume pagal ekonominę galią, Internetas keletą kartų atsilieka pagal pajamas, palyginti su žurnalais ir laikraščiais“, – sako Deimantas Jastramskis, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius.

Kol popierinės ir elektroninės dienraščių versijos ieško kelio pas skaitytoją, lieka tikėti, kad ekonominiai sunkumai neturės įtakos žiniasklaidos ir joje publikuojamų nuomonių turiniui ir įvairovei, nes tai darė ir dabar daro nemažą įtaką valstybės raidai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...