captcha

Jūsų klausimas priimtas

Analitikas: kitais metais BVP galėtų pasiekti iki krizės buvusį lygį

Yra didelė tikimybė, kad jau kitais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) galės pasiekti iki krizės buvusį lygį. Taip teigia Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas. Anot jo, Europos Sąjungoje (ES) pagal ekonomikos augimą užimame antrą vietą po Latvijos.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Yra didelė tikimybė, kad jau kitais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) galės pasiekti iki krizės buvusį lygį. Taip teigia Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas. Anot jo, Europos Sąjungoje (ES) pagal ekonomikos augimą užimame antrą vietą po Latvijos.

„Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Latvijos BVP vis dar dešimtadaliu mažesnis, negu buvo prieš krizę, o Lietuvos bendras BVP – tik 3 proc. mažesnis“, – pabrėžia A. Izgorodinas.

2013-aisiais augo BVP

Pramonės įmonių vadovų apklausos duomenimis, gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo įmonių vadovų, blogai vertinančių gaminamos produkcijos paklausą. Produkcijos eksporto paklausos vertinimas, Statistikos departamento duomenimis, taip pat pagerėjo. Beveik du trečdaliai įmonių vadovų teigia, kad produkcijos eksporto paklausa yra pakankama. Prieš mėnesį taip manančių įmonių vadovų buvo mažiau kaip pusė.

Produkcijos gamyba, palyginti su praėjusiu mėnesiu, išlaikė tokį pat lygį. Tačiau produkcijos gamybos artimiausiems mėnesiams prognozė buvo prastesnė.

Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 2013 m. Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi. Per devynis šių metų mėnesius bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugo daugiau kaip 3 proc. ir dabar mes visoje ES pagal ekonomikos augimą užimame antrą vietą po Latvijos.

„Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Latvijos BVP vis dar dešimtadaliu mažesnis, negu buvo prieš krizę, o Lietuvos bendras BVP yra tik 3 proc. mažesnis, negu buvo prieš krizę. Taigi yra didelė tikimybė, kad jau kitais metais Lietuvos BVP galės pasiekti iki krizės buvusį lygį“, – pastebi A. Izgorodinas.

Labai stipriai augo vidutinis darbo užmokestis

Analitiko teigimu, nepaisant tam tikrų neapibrėžtumų ir nestabilumų išorės rinkose, Lietuvos eksportas ir toliau demonstravo įspūdingą augimą. Per tris ketvirčius jis padidėjo beveik 12 proc. ir 40 proc. viršijo prieš krizę buvusį lygį.

„Taigi šiais metais pamatėme akivaizdžius Lietuvos ekonomikos augimo struktūros pokyčius. T. y., kai eksportas išliko ekonomikos augimo lokomotyvu ir toliau labai stipriai augo, akivaizdžiai stiprėjo ir vidaus vartojimo tendencijos. Šiuo metu vidaus vartojimo augimas yra sparčiausiais per paskutinius pusantrų metų“, – kalba A. Izgorodinas.

Dar vienas svarbus faktas – labai stiprus vidutinio darbo užmokesčio augimas, kuris, pasak A. Izgorodino, per šiuos metus padidėjo 5 proc. ir beveik priartėjo prie buvusio iki krizės. „Reikia akcentuoti, kad matome ir realaus darbo užmokesčio padidėjimą, t. y. 2013 m. pirmą kartą nuo krizės pradžios realiai pradėjo augti gyventojų perkamoji galia. O tai vienas iš veiksnių, kuris turėjo labai didelės įtakos ir vidaus rinkos stiprėjimui“, – pabrėžia analitikas.

Sėkmingi metai – pramonei

Paklaustas, kokie 2013 m. buvo Lietuvos stambiajam verslui, didžiosioms įmonėms, A. Izgorodinas sako, kad pramonei metai buvo sėkmingi.

„Lietuvos pramonė sudaro 83 proc. viso Lietuvos eksporto, o šiais metais eksportas išaugo apie 12 proc. Labiausiai prie to ir prisidėjo pramonė, o pagal gamybos apimtis pramonė jau dešimtadaliu viršija iki krizės buvusį lygį. Taigi metai buvo įspūdingi – pramonės augimas labai prisidėjo ir prie ekonomikos plėtros“, – tikina A. Izgorodinas.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad didelė dalis smulkesnių Lietuvos įmonių 2013 m. žengė žingsnį į priekį. Pasak jos, įmonės, kurios perorganizavo darbus, nevykdė didelės plėtros, bet neatleido kvalifikuotų darbuotojų, atlaikė sunkmetį, pačią didžiąją krizę.

Palankios sistemos pradedantiems verslininkams nepakanka

Naujoms įmonėms steigti, D. Matukienės teigimu, buvo palankus mažųjų bendrijų įstatymas, ypač palanki sistema sukurta pirmiesiems verslo metams. „Įmonių augimą užtikrino tai, kad ketinantiems kurti verslą buvo sudaryta galimybė nemokamai visomis temomis konsultuotis 4 val., sukūrus verslą – 50 val. visomis temomis. Taip pat – lengvatinė 86 tūkst. litų paskola, išduodama per kredito unijas“, – kalba pirmininkė.

Pasidomėjus, su kokiais iššūkiais susidūrė smulkusis ir vidutinis verslas, D. Matukienė sako, kad klausimynas, iš kurio tikėtasi palengvinimo, virto „tomų tomais“: „Tačiau dabar sudaryta darbo grupė, sustabdytas šito nutarimo veikimas ir per pusę metų tikimės parengti visai kitokį klausimyną atskiromis grupėmis.“

Kita problema, anot D. Matukienės, ta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti mažųjų bendrijų savininkų, individualių įmonių bei individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimo įstatymas. „Čia irgi sudaryta darbo grupė, ir manome, kad šiuos klausimus taip pat spręsime“, – tikina ji.

Trečias didesnių rūpesčių – nekredituojamas smulkusis ir vidutinis verslas, išskyrus pirmųjų verslo metų paskolą. „Tai didelė problema ir smulkusis verslas niekaip nesugeba jos išspręsti“, – pastebi D. Matukienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...