captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip dirbti bei uždirbti Lietuvoje ir Norvegijoje

Gyventi per dvi valstybes – tokią išeitį renkasi vis daugiau slaugytojų. Pusiau Lietuvoje, pusiau Norvegijoje dirbanti trijų vaikų mama Rima (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) gyvenimą viena koja čia, kitą ten rinkosi ne iš gero.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Gyventi per dvi valstybes – tokią išeitį renkasi vis daugiau slaugytojų. Pusiau Lietuvoje, pusiau Norvegijoje dirbanti trijų vaikų mama Rima (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) gyvenimą viena koja čia, kitą ten rinkosi ne iš gero.

Kaip DELFI pasakojo mėnesį Norvegijoje ir dvi savaites Lietuvoje dirbanti slaugytoja, ji nenorėjo visiškai išvykti iš gimtinės, kurioje po studijų apsigyveno su šeima, tačiau vien lietuviško atlyginimo tris vaikus auginančiai šeimai nebepakako išgyventi.

„Vyro pajamos labai sumažėjo, dabar verčiasi nelegaliais darbais, o visi trys vaikai jau į mokyklą eina. Nutarėme, kad bent kol kas geriausia išeitis bus, jei vieną mėnesį dirbsiu Norvegijoje, o dvi savaites Lietuvoje“, – DELFI pasakojo moteris.

Visiškai mesti darbo savo gydymo įstaigoje ji kol kas nesiryžta, tačiau, kaip bus ateityje, nežino.

„Argumentai prieš tokį gyvenimą buvo du: vaikai ir norvegų kalbos nemokėjimas. Tačiau slaugytojus į darbą kvietusi įstaiga pasirūpino, kad pramoktume norvegiškai. Kai ten dirbu, vakarais su kolegomis iš Lietuvos (kartu ir gyvename) bandome toliau gilinti norvegų kalbos žinias, žiūrim norvegiškas TV laidas, skaitome“, – pasakojo moteris.

Kaip pabrėžė Rima, Norvegijoje apsimoka dirbti ne vien dėl kelis kartus didesnio atlyginimo, bet ir dėl darbo sąlygų, aplinkos. Jai patinka ir bendradarbių tarpusavio santykiai, pagarbus pacientų bei gydytojų požiūris į slaugytoją.

„Kad ir kaip žiūrėsi, didelis minusas – namuose tik su tėčiu palikti vaikai. Tokiu pat grafiku dirbančios kolegės sako, jog nuolatiniai išsiskyrimai negali neatsiliepti ir žmonos bei vyro tarpusavio santykiams. Dėl to nesijaučiu visiškai rami“, – atviravo Rima.

Slaugytojų pavyzdžiu seka ir technologai

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Aldonos Baublytės teigimu, užsienyje vis paklausesni ir kitų sveikatos priežiūros sričių specialistai: radiologijos, laboratorijų, patologijos technologai. „Jie irgi važiuoja dirbti svetur, nors anksčiau taip nebuvo“, – sakė DELFI pašnekovė.

Profesinės sąjungos atlikta analizė parodė, jog mažiausias slaugytojo mėnesio atlyginimas yra 1056 litai neatskaičius mokesčių. „Todėl slaugytojos stengiasi imtis papildomų darbų. Jeigu dirba beveik dviem etatais, su naktiniais budėjimais ir šventinėmis dienomis, gali uždirbti arti 2000 litų neatskaičius mokesčių“, – komentavo A. Baublytė.

Atsiveria Vokietija

Pasak jos, Vokietijoje, Norvegijoje už tą patį darbą sveikatos priežiūros specialistai gauna 3–4 kartus daugiau. „Vokietijoje apskritai dabar patvirtino algos minimumą, kuris siekia beveik 4000 litų, tai reiškia, kad kils ir slaugytojų atlyginimai, net jei jos ten dirbs žemesnės kvalifikacijos darbus“, – prognozuoja profsąjungos vadovė.

DELFI pašnekovės žodžiais, Vokietijoje atsivėrė naujos rinkos mūsų sveikatos priežiūros darbuotojams, ten jie labai paklausūs. Ne tik mokantys kalbą: reikalingiems darbuotojams sudaromos palankios socialinės integracijos sąlygos, taigi „kalbos nemokėjimas nebėra kliūtis slaugytojoms išvykti“.

Dirba keliais etatais

A. Baublytės teigimu, sveikatos priežiūros specialistų stygiaus Lietuvoje kol kas visu aštrumu nejaučiame todėl, kad daugelis dirba keliais etatais.

„Jei darbo krūviai ir atlyginimai būtų normaliai sureguliuoti, to nebūtų. Ir nereikėtų žmonių varyti nemokamų atostogų, karpyti priedų. Kitą kartą slaugytojos priverstos dirbti ir dviem etatais, kad užsidirbtų tą algelę. Todėl ir masiškai vyksta svetur“, – sakė profsąjungos vadovė.

Paklausta, ką konkrečiai reiškia „masiškai vyksta svetur“, A. Baublytė skaičių neįvardijo. Sveikatos apsaugos ministerijos išduodamų pažymų dirbti kitose valstybėse prireikia tik emigruojantiems gydytojams ir slaugytojams.

„Nemažai žmonių nenutraukia darbo Lietuvos gydymo įstaigose, bet nemokamų atostogų metu išvažiuoja padirbėti trumpam laikui. Tada pažymų nereikia“, – sakė profesinės sąjungos vadovė.

L. Labanauskas: nėra gerai

Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas pripažino, jog emigracija veikia gydytojų trūkumą, tačiau „dirbančių svetur medikų skaičius ne toks milžiniškas, kaip čia bandoma kalbėti“.

„Dabar gydytojai daugiau ne emigruoja, o dirba čia ir ten. Aišku, mums nėra labai gerai, kad jie čia dirba tik puse ar ketvirčiu etato ir tai derina su darbais kitose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau ne iš gero gyvenimo žmonės taip daro, o dėl pinigų stygiaus“, – DELFI sakė gydytojų sąjungos pirmininkas.

Kaip patvirtino DELFI pašnekovas, dėl emigracijos iš tiesų kur kas didesnė problema su slaugytojomis: „Jų jau dabar Lietuvoje trūkumas ir dar labai stipriai viliojamos, nes Europos Sąjungoje jų taip pat trūksta“.

Į užsienį planuojantiems vykti gydytojams ir slaugytojams Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išduoda pažymas apie profesinės kvalifikacijos atitikimą Europos Parlamento ir Tarybos 200/36/ EB direktyvai.

SAM: masinės emigracijos į užsienį nebuvo

„Sakoma, jog dėl krizės iš Lietuvos išvyko daug sveikatos priežiūros specialistų, tačiau ministerija to negalėtų patvirtinti. Nebuvo taip, kad masiškai visi važiuotų į užsienį“, – DELFI sakė SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bielinienė.

Specialistės duomenimis, nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, SAM išdavė 1407 pažymas gydytojams. Tačiau „tai visiškai nereiškia, kad tiek žmonių ir išvyko dirbti svetur“.

2008 metais N. Bielinienė su Statistikos departamentu bandė aiškintis, kiek gydytojų ir slaugytojų, pasiėmusių pažymas dirbti svetur, deklaravo išvykimą. Nuo narystės ES pradžios iki minėtų metų pažymas dirbti svetur pasiėmė 1505 asmenys, o nuo 2004 iki 2008 pabaigos išvykimą deklaravo tik 239 gydytojai ir slaugytojai.

„Taigi pažymų skaičius tikrai nereiškia, kad tiek žmonių ir išvyksta“, – konstatavo SAM atstovė.

Gauna 7 kartus didesnę algą

SAM duomenimis, svetur populiariausi anesteziologai reanimatologai, psichiatrai, radiologai ir kitų kvalifikacijų gydytojai. „Norvegijoje, Vokietijoje labai aukštai vertinamos mūsų slaugytojos. Joms sudaromos geros sąlygos. Norvegijoje slaugytojos kviečiamos dirbti su pagyvenusiais žmonėmis“, – sakė N. Bielinienė.

Pasak specialistės, minėtoje šalyje slaugytojos džiaugiasi ne tik darbo sąlygomis, bet ir solidžiu užmokesčiu, į rankas siekiančiu apie 7 tūkst. litų. Lietuvoje už tą patį darbą, tik didesniu krūviu, slaugytojos gauna apie 1 tūkst. litų.

„Slaugytojos vyksta ir į Jungtinę karalystę, Airiją, kiek mažiau į Švediją, Belgiją, kitas šalis“, – sakė SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.

SAM duomenimis, šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigoms trūksta apie 900 gydytojų ir slaugytojų.

2012 metais Lietuvoje iš viso buvo 12 506 gydytojai ir 22 701 slaugytojas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...